Kankorėžinė liauka: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kankorėžinė liauka''' ({{la|corpus pineale}}) — liauka, esanti [[galvos smegenys]]e, trečiajame [[smegenų skilveliai|smegenų skilvelyje]] (tarp [[tarpinės smegenys|tarpinių smegenų]], [[didieji pusrutuliai|didžiųjų pusrutulių]] ir [[smegenėlės|smegenėlių]]). Tai nedidelis, ovalios formos, neporinis organas, 0,2 g masės. Geriausiai išsivysčiusi yra vaiko kankorėžinė liauka. Ją gaubia plonas jungiamojo audinio apvalkalas, iš kurio į liauką eina ataugos, dalijančios parenchimą į atskiras skiltis arba folikulus. Pastarieji susideda iš glijinio audinio, kuriame yra daug kraujagyslių. Parenchimos ląstelių citoplazma yra grūdėta. Septintaisiais gyvenimo metais organas pradeda nykti, išauga jungiamasis audinys, daugelis parenchiminių ląstelių žūva, vietoj jų atsiranda kalkinių kūnelių – smegenų smėlio, ''acervalus cerebri''. Kankorėžinė liauka atrofuojasi dar prieš lytinį brendimą. Ji gamina [[melatoninas|melatoniną]], kurio gamyba priklauso nuo šviesos kiekio. [[varliagyviai|Varliagyvių]] kankorėžinė liauka yra arti kūno paviršiaus, todėl kaip „trečioji akis“ pati reaguoja į šviesą. [[žinduoliai|Žinduolių]] kankorėžinės liaukos šviesa negali pasiekti, todėl ji gauna informaciją per [[regos nervas|regos nervą]]. Melatoninas regulioja paros ciklus, vadinamus ''cirkadiniu ritmu'' (lot. ''circa'' – „apie“, ''dies'' – „diena“). Naktį, kai tamsu, melatonino koncentracija padidėja, ir žmonės apsnūsta, o atėjus dienai ir melatonino koncentracijai sumažėjus, atsibundame. Daugeliui gyvūnų būdingas ir metinis ciklas (gyvūnai dauginasi ar [[migracija|migruoja]] tik tam tikru metų laiku). Tai siejama su melatonino koncentracijos pamažėjimu vasarą ir padidėjimu žiemą dėl dienos ilgio pokyčių.

 

{{Vikižodynas|kankorėžinė liauka|no=T}}

 

 

[[ar:غدة صنوبرية]]