16:41, 19 birželio 2009 versija taisyti CommonsDelinker (aptarimas \| indėlis) 19 009 keitimai S Išimama iliustracija PLCH-ŽILEVIČIUS_JUOZAS.jpg, kurią naudotojas Anonymous Dissident pašalino Commons projekte ← Prieš tai darytas keitimas		20:52, 10 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: ==Biografija== Pradžios mokyklą lankė [[Tverai\|Tveruose]], o [[1905]] m. eksternu baigė [[Palangos progimnazija\|Palangos progimnaziją]]. Pas [[Varšuva\|Varšuvos]] muzikos instituto auklėtinį Plungės vargonininką N. Sasnauską išmokęs vargonuoti, [[1908]] – [[1914]] m. vargonininkavo ir vadovavo chorams [[Varniai\|Varniuose]], [[Viekšniai\|Viekšniuose]], Plungėje ir [[Tirkšliai\|Tirkšliuose]]. [[1910]] – [[1912]] m. vasaromis važinėjo į [[Varšuva\|Varšuvą]] pas M. Surzyriskį mokytis vargonuoti. Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]], pasitraukė į [[Peterburgas\|Peterburgą]]. Kompozitoriaus [[Česlovas Sasnauskas\|Česlovo Sasnausko]] skatinamas [[1915]] m. įstojo į Imperatoriškąją konservatoriją, kur vargonavimą studijavo pas J. Handschiną, kompoziciją pas V. Calafatti, J. Vytuolą (Vitols), A. Glazunovą, M. Steinbergą ir A. Žitomirskį, o estetiką ir muzikos istoriją pas Karatiginą. [[1918]] m. eksternu baigė gimnaziją, lankė Peterburgo Archiologijos ir Meno istorijos institutą. Studijuodamas iki 1918 m. dėstė muziką ir vadovavo chorui Šv. Kotrynos jaunuolių gimnazijoje. [[1919]] m. laisvo menininko diplomu baigęs konservatoriją, trumpai dirbo [[Litbelas\|Lietuvos ir Baltarusijos]] Švietimo liaudies komisariato įgaliotiniu, vadovavo darbininkų chorams, rūpinosi, kad rusų valdžia grąžintų Lietuvai išvežtas kultūros vertybes. [[1919 ]]– [[1920]] m. [[Vitebskas\|Vitebsko]] konservatorijoje dėstė muzikos teorijos disciplinas, buvo mokyklų muzikos inspektorius ir chorų instruktorius, gavo profesoriaus mokslinį vardą. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir, apsigyvenęs [[Kaunas\|Kaune]], iškart įsijungė į tuometinį kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Dirbo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijoje, rūpinosi Operos vaidyklos ir [[Valstybės teatras\|Valstybės teatro]] steigimu, dėstė A. Sutkaus vaidybos studijoje ir vargonininkų kursuose, buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas, muzikos sufleris, administratorius ir reikalų vedėjas. [[1922]] – [[1924]] m. kaip Lietuvos švietimo ministerijos Meno skyriaus viršininkas parengė muzikos programas vidurinėms mokykloms, vadovavo muzikos mokytojų vasaros kursams, daug prisidėjo prie 1924 m. 1-osios visos Lietuvos [[dainų šventė]]s surengimo Kaune. [[1923]] m. buvo išvykęs į [[Latvija\|Latvijos]] dainų šventę susipažinti su dainų švenčių rengimo organizaciniais klausimais. [[Karo muziejus\|Kauno karo muziejuje]] ir miesto sode suorganizavo 32 simfoninės muzikos koncertus. [[1924 ]]– [[1929]] m. gyveno ir dirbo [[Klaipėda\|Klaipėdoje]]. Muzikos mokykloje-konservatorijoje dėstė teorines disciplinas, buvo studentų bendrabučio vedėjas, direktoriaus pavaduotojas, [[1927]] – [[1928]] m. – direktorius, vadovavo moksleivių chorams, atgaivino simfoninį orkestrą ir suplanavo jo veiklą (dirigentas J. Gaubas). 1927 m. 1-osios [[Klaipėdos kraštas\|Klaipėdos krašto]] dainų šventės šv. Mišiose giedojo konservatorijos vyrų choras – dirigavo J. Žilevičius, vargonavo [[Juozas Gaubas]]. 1924 m. parengė leidinį „Muzikos almanachas“ apie Lietuvos chorus ir chorvedžius, redagavo žurnalus „Muzikos menas“ ir „Muzika“ (1924 ir [[1925]] m.), parašė vadovėlį „Jaunas dainininkas“ (100 dainų su D.Andrulio metodika, 1927 m.), daug rašė spaudoje, organizavo [[folkloras\|folkloro]] ir muzikos instrumentų rinkimą – su savo mokiniais surinko apie 300 įvairių muzikos instrumentų. Eilutė 18: 1929 m. Lietuvos švietimo ministerija J. Žilevičių komandiravo į JAV rinkti folklorinę medžiagą ir kitus įvairius muzikos eksponatus. Įsikūręs Elizabethe, NJ, iki [[1961]] m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje, aktyviai dalyvavo [[Amerikos lietuviai\|Amerikos lietuvių]] kultūros gyvenime. Parapijos chorą padidino iki 65 dalyvių, išmokė jį sudėtingų kūrinių ir nemažai koncertavo, dalyvavo dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose. [[1934]] m. Elizabethe parapijos įkūrimo 40-mečiui pažymėti pastatė veikalą „Kražių skerdynės“ su giesmėmis ir dainomis – dalyvavo apie 100 atlikėjų. [[1938]] – [[1941]] m. su parapijos choru ir solistais atliko Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“. Taip pat suorganizavo nedidelį [[Niujorkas\|Niujorko]] apylinkės vargonininkų chorą, kurio pirmasis pasirodymas įvyko [[1936]] m. [[kovo 20]] d. Daug prisidėjo prie Amerikos lietuvių dainų švenčių organizavimo. [[1930]] m. Carnegie Hall Niujorke surengtoje dainų šventėje dalyvavo 500 dalyvių jungtinis choras, į kurį susibūrė Amerikos rytinio pakraščio [[lietuviai]] (šventė buvo skirta [[Vytautas\|Vytauto Didžiojo]] 500 mirties metinėms pažymėti). Eilutė 41: [[Kategorija:JAV lietuviai\|Žilevičius, Juozas]] [[~~Category~~Kategorija:Lietuvos chorvedžiai\|Žilevičius, Juozas]] [[~~Category~~Kategorija:Lietuvos kompozitoriai\|Žilevičius, Juozas]] [[~~Category~~Kategorija:Lietuvos pedagogai\|Žilevičius, Juozas]] [[~~Category~~Kategorija:Lietuvos vargonininkai\|Žilevičius, Juozas]] [[~~Category~~Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai\|Žilevičius, Juozas]]

Juozas Žilevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų