Julius Juzeliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1937]] – [[1939]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je ir vadovavo karių chorui. [[1939 ]]– [[1944]] m. [[Šiauliai|Šiaulių]] muzikos mokykloje mokėsi vargonuoti (dėst. [[Juozas Karosas]]), griežti altu (dėst. P. Mariukas), skambinti fortepijonu (dėst. I. Prielgauskas ir [[Julius Gaidelis]]) ir muzikos teorijos disciplinų (dėst. J. Karosas). Mokydamasis griežė altu mokyklos moksleivių styginių orkestre (dirigentas J. Karosas) ir miesto muzikinio teatro simfoniniame orkestre (dirigentas [[Petras Armonas]]).

[[1944 ]]– [[1948]] m. [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] studijavo kompoziciją (prof. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] klasė); instrumentuotę dėstė [[Antanas Budriūnas]], fortepijono discipliną S. Vainiūnas, muzikos kūrinių analizę J. Nabažas. Studijų metais vargonininkavo [[Kauno jėzuitų bažnyčia|Kauno jėzuitų bažnyčioje]], kaip vargonininkas pasirodydavo ir viešuose koncertuose.

[[1946]] – [[1948]] m. vadovavo [[LKKI|Lietuvos kūno kultūros instituto]] studentų chorui ir įvairiems vokaliniams ansambliams, koncertavo [[Kaunas|Kaune]] ir periferijoje. Konservatoriją baigęs su pagyrimu, [[1949]] – [[1952]] m. studijavo kompoziciją [[Leningradas|Leningrado]] [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|N. Rimskio-Korsakovo]] valstybinės konservatorijos aspirantūroje (prof. V. Vološinovo klasė). [[1954]] m. apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvių liaudies daina kai kurių lietuvių tarybinių kompozitorių simfoninėje kūryboje“, o [[1972]] m. – daktaro disertaciją „Akordo sandaros klausimu“ (išleista 1972 m.). Kaip mokslininkas J. Juzeliūnas tyrinėjo lietuvių muzikos folklorą (sudarė jo klasifikavimo sistemą pagal melodijų atraminius tonus) ir egzotiškas neeuropines muzikines kultūras – tuo tikslu lankėsi [[Afrika|Afrikos]] ir [[Azija|Azijos]] šalyse.

Nuo 1948 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, [[1954]] – [[1966]] m. – valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos tarybos narys. Nuo [[1957]] m. – Kompozicijos katedros docentas, nuo [[1970]] m. – profesorius, išugdė daugiau kaip 40 kompozitorių. [[1991]] – [[1995]] m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. Padėjo organizuoti dainų šventes ir kitus kultūros renginius.

Nuo [[1988]] m. – [[Sąjūdis|Lietuvos sąjūdžio]] iniciatyvinės grupės narys ir veiklus dalyvis, vėliau – Sąjūdžio seimo tarybos narys, dirigavo Sąjūdžio mitinguose. Yra komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti (nuo [[1991]] m. Represijų [[Lietuva|Lietuvoje]] tyrimo centras) tarybos pirmininkas, [[1989]] – [[1991]] m. – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] liaudies deputatas.

Kompozitorius sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai operos „Sukilėliai„ ([[1957]] m.) ir „Žaidimas“ ([[1968]] m.), [[baletas]] „Ant marių kranto“ ([[1953]] m.), 6 simfonijos ir kiti simfoniniai bei kameriniai kūriniai. Minėtina vokalinė-simfoninė poema „Pelenų lopšinė“ ([[1963]] m.), trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ([[1965]] m.), simfonija-oratorija „Cantus magnificat“ ([[1979]]), penktoji simfonija „Lygumų giesmės“ ([[1982]] m.) ir šeštoji „Patarlių simfonija" ([[1987]] – [[1991]] m.). Šiuose kūriniuose svarbūs choriniai epizodai, kuriems atlikti reikia gana pajėgių kolektyvų.

[[CategoryKategorija:Lietuvos chorvedžiai|Juzeliūnas, Julius]]