Vytautas Bložė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ [[1994]] m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į [[avangardizmas|avangardizmą]]. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam...“pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti [[mitas|mitų]] ir [[folkloras|folkloro]] motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į [[rus]]ų, [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[latvių kalba|latvių]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[anglų kalba|anglų]] ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).