Jonas Kriaučiūnas (1864): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
Nuo [[1886]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] studijavo mediciną. [[1889]] m. grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]]. Siekdamas išvengti tarnybos [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je išvyko į [[Tilžė|Tilžę]]. Gyveno pramanyta pavarde – Johan Lubowski. Spaustuvininko Šenkės buvo pakviestas tvarkyti leidžiamų lietuviškų maldaknygių kalbą. Už tai gaudavo pakenčiamą atlyginimą. Daug prisidėjo iš religinių leidinių vydamas [[slavizmas|slavizmus]]. <ref>[http://www.ipc.lt/liet/old/jubiliejai-kriau.php Minint Jono Kriaučiūno gimimo 140-ąsias metines] </ref> [[1890]] m. redagavo laikraštį „Šviesa“, [[1891]]-[[1895]] m. [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]] redaktorius. Tiekė [[knygnešys|knygnešiams]] draudžiamą lietuvių spaudą.
 
Su [[Vydūnas|Vydūnu]] ir kitais režisavo lietuviškus spektaklius, tarp jų [[Aleksandras Fromas-Gužutis|A. Fromo-Gužučio]] „Kauno pilies išgriovimas“. [[1895]] m. į sostą įžengus [[Nikolajus II|Nikolajui II]], tikėdamasis permainų, grįžo į Lietuvą. Dirbo vertėju [[Kybartai|Kybartų]] tarptautinėje transporto bendrovėje. [[1897]] m. už lietuviškos spaudos platinimą žandarų rotmistro [[Andrejus Vonsiackis|A. Vonsiackio]] pastangomis 2 m. kalintas [[Kauno kalėjimas|Kauno]] ir [[Kresty|Sankt Peterburgo kalėjimuose]], po to 3 metams ištremtas į [[Talinas|Dorpatą]].
 
[[1904]]-[[1905]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] redagavo dienraštį „[[Vilniaus žinios]]“. Su [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičiumi]] 1905 m. buvo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus seimo]] sušaukimo iniciatoriai. Su [[Petras Vileišis|P. Vileišiu]] ir [[Juozas Paketuris|J. Paketuriu]] [[1906]] m. Vilniuje įsteigė knygyną „Lietuva“ ir popieriaus krautuvę. [[1910]] m. [[Ryga|Rygoje]] redagavo laikraštį „[[Rygos garsas]]“.
 
Per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] buvo pasitraukęs į [[Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[1916]] m. grįžo į Lietuvą, dirbo laikraštyje „Dabartis“. Su [[Saliamonas Banaitis|S. Banaičiu]] ir [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|A. Jakštu]] (Dambrausku) 1916 m. parašė ir išplatino [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] konstitucijos projektą „Postulatus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atkurti“. Po [[1918]] m. dirbo notaru [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]], nekilnojamojo turto prekybos tarpininku Kaune. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose [[Lietuva (laikraštis)|„Lietuva“]], „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Naujoji Romuva]]“, „Rytas“ ir kituose.