Jonas Garalevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 pridėta baitų ,  prieš 13 metų
S
wiki sintakse 2
S (Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas)
S (wiki sintakse 2)
'''Jonas Garalevičius''' ([[1871]] m.]] [[vasario 21]] d. [[Žalpiai]], [[Raseinių apskritis]] – [[1943]] m.]] [[balandžio 10]] d. [[Kaunas]], palaidotas [[Žalpių Šv. Benedikto bažnyčia|Žalpių kapinėse]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] muzikos instrumentų meistras, [[aviacija|aviacijos]] konstruktorius.
 
== Biografija ==
[[1884]]-[[1898]] m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo B. Grūnebergo vargonų įmonėje [[Ščecinas|Ščecine]]. Nuo 1898 m. gyveno Kaune, laikė vargonų dirbtuvę, kuri sunaikinta per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]]. [[1898-]]–[[1914]] m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, dar pastatė naujus Lietuvoje ([[Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]i, [[Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia]]i, [[Lazdijų Šv. Onos bažnyčia]]i, [[Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]i, [[Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]]i, [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]]i, [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]i, [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra]]i, [[Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia]]i, [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]]i), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[Breslauja]]), [[Latvija|Latvijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] (trejus [[Seinų katedra]]i; vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[Smila]]).
 
[[1901]]-–[[1914]] m. su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų ([[citra|citrų]] su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių [[kanklės|kanklių]]). Parašė tris skambinimo citra ir kanklėmis vadovėlius, visi išleisti [[1910]] m., laikrodininkystės vadovėlį, straipsnių apie kankles, vargonus, vargonininkus. [[1911]] m. savo dirbtuvėse Kaune su [[Aleksandras Kulvinskis|A. Kalvinskiu]] sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje [[sklandytuvas|sklandytuvus]]. Pirmojo pasaulinio karo metais [[Rusija|Rusijoje]] vadovavo karinėms gamykloms.
 
Nuo [[XX a.]] pradžios dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Dama“ veikloje, [[1907]] m. Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius. [[1918]] [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] įgaliotinis Kauno miestui ir apskričiai. Vėliau tarnavo ministerijose, buvo Kauno amatų mokyklos direktorius. <ref>Arvydas Karaška. {{VLE|VI}} 413 psl.</ref>
427 096

pakeitimai