|
== Biografija ==
[[1899]] m. baigęs pradžios mokyklą, iki [[1903]] m. privačiai mokėsi muzikos, pradėjo vargonininkauti [[Vištytis (miestelis)|Vištytyje]] ([[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio raj.]]). Savarankiškai mokėsi ir, išlaikęs egzaminus iš gimnazijos kurso, [[1907]] – [[1912]] m. [[Varšuva|Varšuvos]] muzikos institute pas M. Surzinskį mokėsi vargonuoti. Pakviestas iš Varšuvos, [[1910]] m. [[liepos 17]] d. kartu su [[Albinas Iešmantą|Albinu Iešmantu]] Marijampolėje pastatė [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operą „Birutė“.
[[1912]] – [[1920]] m. dirbo Marijampolėje: vargonininkavo, mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su A. Iešmantu ir M. Gustaičiu įkūrė [[muzika|muzikos]], [[literatūra|literatūros]] ir [[drama|dramos]] draugiją „Gabija“ ir buvo jos pirmininkas ([[1913]] – [[1920]] m.). Vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos“ mišriesiems chorams, rengė vakaras – koncertus.
[[1920 ]]– [[1924]] m. gilino muzikos teorijos ir kompozicijos žinias [[Leipcigas|Leipzigo]] konservatorijoje pas pedagogus S. Krehlį ir P. Graenerį. Parašė mokslinę studiją „Uvertiūros formos išsirutuliojimas istorijos šviesoje“.
Nuo 1924 m. dėstė teorines disciplinas ir vadovavo [[vargonai|vargonų]] klasei [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]], nuo [[1933]] m. – [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]], [[1935]] – [[1940]] m. buvo konservatorijos inspektorius, dažnai pavaduodavo direktorių, [[1937]] m. pelnė vyresniojo mokytojo titulą. Taip pat dėstė E. Laumenskienės liaudies konservatorijoje ir vargonininkų kursuose, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos“ ir „Lietuvos kanklininkų“ draugijų pirmininkas.
1940 m. kartu su [[Konradas Kaveckas|Konradu Kavecku]] įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki [[1945]] m. jai vadovavo. [[1945 ]]– [[1949]] m. buvo [[Vilniaus konservatorija|Vilniaus konservatorijos]] direktorius, nuo [[1948]] m. – profesorius; kartu buvo ir Muzikos teorijos kompozicijos katedros vedėjas, [[1949 ]]– [[1954]] m. – konservatorijos teorinių disciplinų dėstytojas, 1945–1948 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas (išrinktas ir sąjungos pirmininku). 1945 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1948 m. išrinktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatu. Buvo [[dainų šventė|dainų švenčių]] organizacinių komitetų narys.
Parašė muzikos kritikos ir publicistikos straipsnių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Išpopuliarėjo jo harmonizuotų dainų rinkinys mišriajam chorui „Aušrelei beauštant“ (1920 ir [[1960]] m.), sukūrė ir originalių dainų chorui. Jo harmonizuota liaudies daina „Mergužėle, lelijėle“ atlikta [[1971]] m. 4-ojoje [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventėje [[Čikaga|Čikagoje]]. Nuo [[1989]] m. Marijampolėje vyksta J. Bendoriaus chorų konkursai – [[1998]] m. įvyko jau penktasis toks konkursas.
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
[[CategoryKategorija:Lietuvos chorvedžiai|Bendorius, Jonas]] [[CategoryKategorija:Lietuvos kompozitoriai|Bendorius, Jonas]] [[CategoryKategorija:Lietuvos pedagogai|Bendorius, Jonas]] [[CategoryKategorija:Lietuvos vargonininkai|Bendorius, Jonas]]
[[pl:Jonas Bendorius]]
| 