Jonas Balčius (1883): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 1:
'''Jonas Balčius''' ([[1883]]-[[1945]]) – Ringeliškės kaimo [[daraktorius]].
 
== Biografija ==
Eilutė 8:
Pasitraukus vokiečiams, J. Balčius organizavo likusių tuščių dvarų ir sodybų apsaugą nuo plėšikavimo, neleido kirsti miško. Tam tikslui paskyrė dvarų prižiūrėtojus, eigulius. Vėliau tapo žemės reformos komisijos pirmininku. Iki 1927 m. buvo Alytaus apskrities tarybos narys.
 
[[1920]]-[[1923]] m. Varviškės apylinkėje siautėjo tariamieji lenkų partizanai – civiliais rūbais persirengę lenkų kariškiai. Jie terorizavo ir žudė vietinius gyventojus bei šaulius. Buvo prasiveržę ir į Liškiavos apylinkes. J. Balčius taip pat sulaukė grasinimų. Teko slapstytis. Suorganizavęs vyrus, kartu su šauliais dalyvaudavo tramdant lenkų gaujas. Tveriantis Šaulių sąjungai, J. Balčius padėjo sukurti Liškiavos būrį ir pats buvo to būrio valdybos narys. Gimtajame Ringeliškės kaime įkūrė Vilniui vaduoti sąjungos skyrių. Buvo Tautininkų sąjungos narys.
 
J. Balčius vertėsi nelengvai – reikėjo išlaikyti gausią šeimą. Su žmona Ona jis augino 9 vaikus. Žemės turėjo 13 ha, tačiau tik 7 ha buvo dirbamos. Sveikata taip pat buvo silpna. Tai liudija Leipalingio gydytojo J. Aronavičiaus išduota pažyma. J. Balčius mirė [[1945]] m. rugsėjo 15 d. Po metų, 1946-aisiais, buvo areštuoti 4 jo vaikai. [[1947]]-aisiais į Sibirą ištremta žmona Ona su 3 vaikais. [[1948]]-aisiais sūnus '''Bronius''' – [[Arminas]], 2-os Kazimieraičio rinktinės būrio vadas, žuvo toli nuo namų.