Per radiją skaito nekrologą žinomam rusų mokslininkui Muratovui. Pagyvenęs [[liaudies tarėjas]] Rimša, posėdžiaudamas teisme, niekaip negali atitrūkti nuo savo ir Muratovo audringos jaunystės prisiminimų: alkana porevoliucinė Rusija, Ispanijos karas...karas… Šiandien svarstoma byla- apie nužudymą. Inteligentiškas liudininkas Venckus, Rimšos vis kamantinėjamas, kodėl stovėjęs po medžiu, kai greta žudė žmogų, nesugeba atsakyti kitaip: lijo. Abu herojai atsitiktinai susitinka oro uoste: pasirodo, į Muratovo laidotuves [[Leningradas|Leningrade]] ruošiasi ir buvęs jo mokinys Venckus. Kadangi reisas atidedamas,vyresniajam persekiojant buvusį liudininką bei mokinį po naktinį Vilnių, iškyla naujos Muratovo gyvenimo detalės: apie 1950-tuosius jis buvęs visaip persekiojamas dėl "buržuazinio idealistinio" kibernetikos mokslo. Užfiksavęs kai kurias Venckaus dabartinio gyvenimo detales (gyvena pas savo viršininką Donatą, bet paveržė jo žmoną Janiną), Rimša ima kaltinti naująjį pažįstamąjį jeigu ne tiesiogine Muratovo išdavyste, tai bent jau nepilietiškumu.
