Titas Tacijus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis kalbos klaidų taisymas |
S wiki sintakse |
||
Eilutė 2:
Titas Tacijus po sabinių pagrobimo užpuolė Romą ir, padedamas išdavikės Tarpėjos (''Tarpeia''), užėmė Kapitolijų. Sabinės moterys įtikino Tacijų ir [[Romulas|Romulą]] susitaikyti ir po to jie pakaitomis bendrai valdė romėnus ir sabinus. Pagal susitarimą Roma išlaikė savo pavadinimą, o visi jos gyventojai buvo vadinami ''romėnais'', tuo tarpu visa bendruomenė buvo vadinama 'kviritais'' (''Quirites''), sabinai tapo valstybės dalimi, jie buvo priimami į gentis ir kurijas.
<br />Susitarimas galiojo penkerius metus, jis pasibaigė žuvus Tacijui, kurį iš keršto nužudė Laviniumo (''Lavinium'') gyventojai. Toliau Romą valdė tik Romulas, ir Tacijaus pagal tradiciją nelaiko vienu iš [[Septyni Romos karaliai|septynių Romos karalių]].
Pagal [[Theodor Mommsen|T. Momseną]] Tacijaus mirties istorija primena istorinį [[kraujo kerštas|kraujo keršto]] uždraudimo perpasakojimą. Tacijus, kai kuriais aspektais primenantis [[Remas|Remą]], yra eponiminis religinės Titijų kolegijos herojus. Titijus apie kolegiją pateikė du tradicinius aiškinimus - (a) kolegiją įkūrė pats Tacijus tam, kad išsaugotų sabinų kultą Romoje, (b) kolegiją įkūrė Romulas tam, kad pagerbtų Tacijų, ant kurio kapo kolegijos nariai kiekvienais metais atlikdavo aukojimą. Kolegija buvo nustojusi veikti respublikos laikų pabaigoje, ji vėl atgaivinta Augusto laikais ir egzistavo iki II a.
| |||