Ignas Lapinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ignas Lapinskas''' ([[1877]] m.]] [[birželio 27]] d. [[Bardiškiai]], [[Žeimelio valsčius]], dab. [[Pakruojo raj]]. – [[1935]] m.]] [[rugsėjo 26]] d. ten pat) – [[Lietuva|Lietuvos]] knygnešys.

Tėvai buvo ūkininkai. Skaityti ir rašyti lietuviškai išmokė daraktorius S. Prakaitas. [[1896]] m. įstojo į slaptą valstiečių jaunimo spaudos platintojų draugiją, , kurią subūrė kaimyninio Steigvilių k. ūkininko sūnus, Jelgavos gimnazijos VI - osios klasės mokinys [[Vladas Požela]]. Draugijoje buvo dar 6 vyrai iš aplinkinių kaimų: Jonas Lapinskas, Adolis Monkūnas ([[Steigviliai|Steigvilių]] k.), Jonas Miseika ([[Puodžiūnai (Pakruojis)|Puodžiūnų]] k.), Juozas Čepas ([[Draudeliai|Draudelių]] k.), Juozas Valiulis ([[Diržiai|Diržių]] k.), Ignas Bičkūnas ([[Skaruliai (Pakruojis)|Skarulių]] k.). <ref>Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė. ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.</ref> Spaudos gaudavo iš Vlado Poželos, [[Jonas Sabas|J. Sabo]], nuo [[1898]] m. – iš [[Jurgis Bielinis|J. Bielinio]]. Ją platino tarp draugijos narių ir gretimuose kaimuose. Skleidė tik pasaulietinę literatūrą, atsišaukimus ir uždraustas knygas [[rusų kalba]]. Nė karto neįkliuvo. Po spaudos draudimo panaikinimo platino socialdemokratinę literatūrą. Aktyviai dalyvavo [[1905]] m. revoliuciniuose įvykiuose, už tai 6 mėn. kalintas [[Panevėžio kalėjimas|Panevėžio kalėjime]]. [[1922]]-–[[1927]] m. [[Pirmasis Seimas|Pirmojo]], [[Antrasis Seimas|Antrojo]] ir [[Trečiasis Seimas|Trečiojo Seimo]] atstovas, [[LVLS|valstiečių liaudininkų frakcijos]] narys. Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je. <ref>Benjaminas Kaluškevičius. {{VLE|XI}}, 527 psl. </ref>