Fiodoras Tiutčevas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: fy:Fjodor Tjoettsjev |
S wiki sintakse 2 |
||
Eilutė 1:
[[
'''Fiodaras Ivanovičius Tiutčevas''' ([[rusų kalba|rus.]] ''Федор Иванович Тютчев''; [[1803]] m. – [[1873]] m.) – rusų poetas, diplomatas, Peterburgo Mokslų akademijos narys korespondentas.
Eilutė 6:
Kilęs iš senos dvarininkų giminės, kurios pradžia atsekama iki [[Zacharijas Tiutčevas|Zacharijo Tiutčevo]], minimo Pasakojime apie Mamajaus mūšį (''Сказание о Мамаевом побоище''). Pavardė kilusi iš [[uigūrų kalba|uigūrų kalbos]] žodžių kütüči ‘piemuo’, tüt ‘rūkyti’, tütäči ‘grojantis piemens rageliu’. Šeimyninė legenda „Tiutčevų“ pavardę kildina iš ''Dudgi'', [[Italija|italų]] keliautojo [[XIII amžius|XIII a.]] pabaigoje kartu su [[Markas Polas|Marku Polu]] keliavusiu į [[Kinija (regionas)|Kiniją]] ir aplankiusio Rusiją. F.Tiutčevo dėdė Nikolajus Andrejevičius artimai bendravo su savo žiaurumu garsėjusia dvarininke Saltykova (Saltyčicha).
Gyveno [[Miunchenas|Miunchene]], [[Turinas|Turine]], asistavo [[Gejne]], [[Frydrichas Vilhelmas Jozefas fon Šelingas|Šelingą]]. Literatūriniame gyvenime nedalyvavo. Išsaugota apie 400 jo eilėraščių, kurių eilutės labai dažnai cituojamos Rusijoje. Ankstesnieji eilėraščiai sukūrė [[XVIII amžius|XVIII amžiaus]] poetines tradicijas Rusijoje. [[1830]]-ais metais jo eilėraščiuose labai stipriai matosi europietiško [[Romantizmas|romantizmo]] tradicijos, ypač vokiško. Tai yra filosofinė lyrika, pagrindinės temos: apmąstymai apie pasaulio sukūrimą, žmogaus, gamtos likimą. [[1840]]-ais metais parašė keletą politinių straipsnių apie Rusijos ir [[Vakarų pasaulis|Vakarų civilizacijos]] sentikius. [[1850]]-ais Tiutčevas sukūrė daug romantinių, meilės eileraščių, kuriuose meilė yra kaip tragedija. Šie eilėraščiai vėliau surinkti į taip vadinamą „Denisjevo ciklą“, tai yra eilėraščių ciklas, skirtas poeto E.A. Denisjevo meilužei. [[1860]]
Pats garsiausias poeto eilėraštis: „Silentium!“. Liūdnas šaukimas tylėti, su apgailestavimu, kad vienas žmogus niekada nesugebės iki galo suprasti kitą.
| |||