'''Felicijonas Lelis''', ''Lialis'' ([[1870]] m.]] [[sausio 13]] d. [[Pumpėnai]] – [[1949]] m.]] [[liepos 17]] d. [[Velžys]], palaidotas [[Panevėžyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, kunigas.
== Biografija ==
[[1892]] m. baigė [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], mokydamasis priklausė slaptai [[Šv. Kazimiero draugija]]i. [[1892-]]–[[1894]] m. [[Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia|Kauno Šv. Trejybės bažnyčios]] vikaras. 1894 m. [[Kauno tvirtovė]]s Rusijos karinės įgulos katalikų kareivių kapelionas. Su kareiviais dalyvavo kunigo E. Barausko laidotuvėse, dėl to apkaltintas politiniu nusižengimu ir [[1894-]]–[[1897]] m. buvo uždarytas [[Kretingos vienuolynas|Kretingos vienuolyne]]. Kun. K. Pakalniškio paragintas [[1896]] m. įsteigė mėnesinį žurnalą „[[Tėvynės sargas]]“, 1897 m. perdavė jo redagavimą [[Juozas Tumas-Vaižgantas|J. Tumui-Vaižgantui]]. Dirbdamas [[Kupiškis|Kupiškio]] parapijoje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus. [[1901]] m. perkeltas į Saudininkų (dab. [[Maironiai]]) [[filija|filiją]]. Nuo [[1904]] m. kunigavo [[Antašava|Antašavos]], [[Budriai (Anykščiai)|Budrių]], [[Alizava|Alizavos]] filijose, nuo [[1925]] m. [[Papilys|Papilio]], [[Velykiai|Velykių]] klebonas, vėliau – [[Krekenava|Krekenavos]] altaristas. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. <ref>Benjaminas Kaluškevičius. {{VLE|XI}}, 713 psl. </ref> Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je.
