Neapolio hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sutrumpinimo Italij panaikinimas |
S wiki sintakse |
||
Eilutė 6:
== Pirmoji vietinė hercogija ==
661 m. Neapolis iš imperatoriaus [[Konstantas II|Konstanto II]] gavo teisę būti valdomu savo hercogo Bazilijaus, kurio pavaldumas imperatoriui greitai liko tik nominalus. Kiti jo titulai buvo [[patricijus]] ir [[konsulas]]. Jam buvo pavaldūs gretimi [[Gaeta|Gaetos]], [[Amalfis|Amalfio]] ir [[Sorentas|Sorento]] jūrų uostai, nors jie buvo labai savarankiški, ypač paskutiniaisiais Neapolio hercogijos metais.
<br />Tuo metu hercogija kaldino [[moneta]]s su imperatoriaus atvaizdu ir graikiškais užrašais. [[Graikų kalba]] buvo oficiali kalba.
== Popiežių valdžia ==
Eilutė 12:
Maždaug apie IX a. pradžią Neapolio hercogai ėmė kaldinti [[moneta]]s su lotyniškais užrašais, nes oficialia kalba pasidarė [[lotynų kalba]]. Ant monetų Bizantijos imperatorius pakeitė šv. Januarijus. Dokumentus dar datavo pagal imperatorių valdymo pradžias, bet imperatoriai įtakos Neapolio valdyme nebeturėjo.
<br />812 m. Bizantijos imperatorius Leonas III Isauras kvietė hercogijos laivyną paremti Bizantijos admirolą, kovojusį su [[saracėnai|saracėnų]] piratais, puldinėjusiais Siciliją, bet Neapolio hercogas Antimas (''Antimo di Napoli'') nepaisė įsakymo. Laivynus tai kovai atsiuntė tik Amalfis ir Gaeta. Matyt, neapoliečiai jau jautėsi praktiškai nepriklausomais, o tuo tarpu jiems anksčiau pavaldūs miestai ėmė jaustis irgi nepriklausomais nuo Neapolio.
Tuo metu hercogystė dar buvo nepaveldima. 818 m. Sicilijos patricijus hercogu paskyrė Teoktistą be imperatoriaus pritarimo. 821 m. jis tą hercogą nuėmė ir paskyrė naują hercogą Teodorą II, kurį tais pačiais metais iš Neapolio išvijo neapoliečiai, kad valdžią užimtų išrinktas Stefanas III. Stefanas III pirmas ėmė kaldinti monetas su savo inicialais.
Eilutė 19:
[[File:Southern Italy 1112.svg|thumb|left|Neapolio hercogija apie 1112 m.]]
840 m. hercogas Sergijus I valdžios perėmimą hercogijoje padarė paveldimą, tad Neapolis faktiškai tapo nepriklausomas. Tuo metu Neapolis buvo daugiausia karinis centras, valdomas aristokratų karių ir žemvaldžių, nors šie prarado daug žemyninių Neapolio žemių, kurios atiteko kaimynams lombardams.
<br />Neapolis nebuvo prekybininkų miestas, kaip kad tokie [[Kampanija|Kampanijos]] miestai kaip Amalfis ir Gaeta, bet jis turėjo rimtą laivyną, kuris dalyvavo 849 m. Ostijos mūšyje su saracėnais. Neapolis nebijojo sudaryti sąjungas su musulmonais, jei jam tai būdavo naudinga. Pvz., 836 m. Neapolis paprašė saracėnų pagalbos, kad šie padėtų nustumti miestą apsiautusią lombardų kariuomenę, atėjusią iš kaimyninės [[Benevento hercogystė|Benevento hercogijos]].
Neapolio hercogai buvo daugiausia pasiekę valdant hercogui vyskupui Atanasijui bei jo paveldėtojams. X a., Neapolio galia ėmė mažėti. Vėliau, 1027 m., Neapolį net užėmė jos priešininkas Kapujos kunigaikštis Pandulfas IV, išvydamas hercogą Sergijų IV, kuris valdžią atgavo po dvejų metų 1029 m., padedamas normanų.
Eilutė 25:
== Normanų kaimynystė ==
1029 m. Sergijui IV valdžią Neapolyje atgauti padėjo normanų vadas Rainulfas Drengotas, buvęs Pandulfo IV sąjungininkas. Už tai Sergijus IV Rainulfą padarė Aversos grafu. [[Aversos grafystė]] buvo pirmoji valdą, kurią užvaldė normanai Pietų Italijoje. Vėliau normanų įtaka ir valdos Italijos pietuose didėjo, kol pati Neapolio hercogija prarado nepriklausomybę.
<br />Sergijus IV savo padėtį sutvirtino vedybiniais ryšiais su normanais. Vėliau ši sąjunga nutrūko, Sergijų IV paliko jo samdiniai, ir jis tapo vienuoliu. Jo sūnus Džovanis V įsiteikinėjo Salerno princui Gvaimarui IV (''Guaimar IV''), o vėliau tapo šio vasalu.
Neapolio hercogija buvo Pietų Italijos valstybė, ilgiausiai išlaikiusi nepriklausomybę nuo normanų. Anksčiau jos krito lombardų valdytos Kapujos, [[Salerno kunigaikštystė|Salerno]] ir [[Benevento kunigaikštystė]]s, graikų valdytos Amalfio, Gaetos ir Sorento hercogijos.
<br />1137 m. hercogas Sergijus VII buvo priverstas pasiduoti Sicilijos karaliui Rogerui II, kuris Sicilijos karaliumi pasiskelbė 7 metais anksčiau. Nuo tada miestą ėmė valdyti ''compalazzo'' (grafas palatinas), o Neapolio patricijams valdžios liko mažai. Tuo metu Neapolyje gyveno apie 30000 gyventojų, kurie vertėsi sausumoje. Prekyba neapolyje užsiiminėjo daugiausia svetimšaliai, paprastai iš [[Pizos respublika|Pizos]] ir [[Genujos respublika|Genujos respublikų]].
Normanų valdymo laikais Neapolyje buvo statomi daugiausia pasaulietiniais pastatai - pilys (''Castel Capuano'' ir ''Castel dell'Ovo''), gynybinės sienos ir įtvirtinti vartai.
| |||