Metodistai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žiedas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse
Eilutė 13:
Lietuvos įstojimas į Sovietų sąjungą po Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčiai buvo lemtingas. Metodistų bažnyčių kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai, užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės. Tik Estijoje pavyko išlaikyti bažnytinį darbą iki pat 1991 m., kuomet Baltijos šalys vėl atgavo savo nepriklausomybę.
Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d.. 1997 m. sausio 8 d. įregistruota Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. Šiai dienai Lietuvoje veikia 8 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruotos bažnyčios Biržuose, dvi Kaune, Kybartuose, Pilviškiuose, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, bei kuriasi naujos bendruomenės Kazlų Rūdoje, Panevėžyje, Ukmergėje.
Jungtinės metodistų bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir humanitarinę, socialinę, ekumeninę bei leidybinę veiklą. Anot, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktos LR Seimui 2001 m. gruodžio 12 d. išvados dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai, “...“…[Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia] priklauso vienai svarbiausių protestantiškos krikščionybės krypčių (metodistus galima minėti greta evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų,…), ir jos bendrakrikščioniški siekiai sutampa su valstybės pripažintų krikščioniškų religinių bendrijų siekiais. Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai...”dorai…”
 
==Nuorodos==