Bernardinai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sutrumpinimo Prancūzij panaikinimas |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
Eilutė 10:
[[1209]] m. [[Pranciškus Asyžietis]] [[Italija|Italijoje]] įkūrė katalikų vienuolių ordiną ir pavadino jį Mažesniųjų brolių ordinu . Nesutardami dėl [[Tretininkai|tretininkų]] regulos, [[1274]] m. pranciškonai suskilo į ''observantus'', kurie pasiliko OFM pavadinimą ir ''konventualus''. Pirmasis observantų vienuolynas būsimoje [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybėje]] buvo įsteigtas [[Krokuva|Krokuvoje]] [[1453]] m. prie Šv. Bernardo bažnyčios.
Lietuvoje bernardinai apsigyveno [[1468]] m. [[Kaunas|Kaune]], o kitais metais įkūrė vienuolyną ir [[Vilniuje]]. Vilniuje bernardinų konventą fundavo ordinui labai palankus Lietuvos didysis kunigaikštis ir [[Lenkijos karalius]] [[Kazimieras Jogailaitis]]. Pirmoji Bernardinų Šv. Bernardino Sieniečio pavadinimo [[bažnyčia]] Vilniuje buvo medinė, ji sudegė [[1475]] m. Apie [[1490]] m. bernardinai pasistatė naują mūrinę bažnyčią. [[1500]] m. dėl konstrukcinių klaidų didelę jos dalį teko išardyti. Iš XV a. statybos geriausiai išliko nuostabiu krištoliniu [[skliautas|skliautu]] perdengta senoji [[zakristija]]. Trečioji bažnyčia toje pačioje vietoje pastatyta [[1506]]-[[1516]] m. ir konsekruota Šv. Pranciškaus Asyžiečio titulu. Žinoma tik vieno iš bažnyčios architektų pavardė - Mykolas Enkingeris, [[Aleksandras Jogailaitis|Aleksandro Jogailaičio]] parsikviestas į Vilnių iš [[Gdanskas|Gdansko]]. Be Lietuvos didžiojo kunigaikščio, bažnyčios statybą taip pat rėmė žymūs to meto didikai, ypač [[Radvilos]] - garsiausia ir bene arčiausiai valdovų dvare buvusi giminė. Kartu su [[Šv. Onos bažnyčia]], [[1495]]-[[1500]] m. pastatyta netoliese ir dažnai vadinta koplyčia, bernardinų ansamblis XVI a. pradžios Vilniuje išsiskyrė didumu ir puošnumu.
Vienuolyno pastatai įsijungė į miesto gynybinių įrenginių grandinę, bažnyčios pastogėje buvo įrengta [[galerija]] su [[šaudymo anga|šaudymo angomis]], o [[fasadas|fasade]] iškilo į ją vedantys bokšteliai. [[1560]] m. ir [[1564]] m. bažnyčią nuniokojo [[gaisras|gaisrai]], sudegė visa vidaus įranga, grėsė įgriūti skliautai. Atstatymo darbus finansavo valdovas [[Steponas Batoras]], kunigaikštis [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]] ir turtingi miestelėnai, bet darbai prasidėjo tik apie [[1577]] m. Atstatinėjama buvo iki pat [[XVII a.]] vidurio. [[1763]]-[[1781]] m. bažnyčioje buvo įrengtas naujas vėlyvojo [[barokas|baroko]] stiliaus vidaus ansamblis: [[sakykla]], [[klausykla|klausyklos]], stalės, suolai ir vienuolika [[altorius|altorių]]. Bažnyčia buvo šiek tiek apgadinta rusų armijai malšinant [[1794]] m. [[Tadas Kosciuška|T. Kosciuškos]] sukilimą ir per [[1812]] m. karą.
| |||