Celibatas katalikybėje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
RibotBOT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hu:Cölibátus
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 1:
[[ImageVaizdas:Tapisserie moines mannequins.jpg|thumb|250px|Katalikų vienuoliai]]
'''Celibatas''' ({{lot|caelibatus, caelebs}} 'nevedęs') - Romos [[katalikai|katalikų]] dvasininkams privaloma viengungystė<ref>[http://www.zodziai.lt/lib/description.php?id=3626 Tarptautinių žodžių žodynas]. Žiūrėta 2007-08-18.</ref>, lytinio [[asketizmas|asketizmo]] forma. Celibatui būdingas visiškas [[lytinis susilaikymas]] ir [[skaistumas]] (neleidžiama bet kokia su seksualumu susijusi veikla – net ir [[masturbacija]] ar su [[seksas|seksu]] susijusios mintys).
 
Eilutė 18:
Celibato laikymasis dar kartą buvo patvirtintas [[1545]] m. [[Tridento susirinkimas|Tridento susirinkime]].
 
[[1962]] [[1965]] m. vykęs [[II Vatikano susirinkimas]] nutarė sugrąžinti vedusiųjų diakonų tarnystę.<ref>Dvasininkijos kongregacija. [http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vadovai/nuolatiniu-diakonu-tarnybos.html „Nuolatinių diakonų tarnybos ir gyvenimo vadovas"], [[1998]] [[vasario 22]].</ref> Rytų Bažnyčia pastovų diakonatą išlaikė visais laikais.
[[1984]] m. celibatas įtrauktas į Kanonų teisės kodeksą (kan. 132).
Eilutė 25:
Ankstyvojoje [[krikščionybė]]je, kuri egzistavo [[gnosticizmas|gnostinėje]] aplinkoje, neigusioje sukurto pasaulio, o tuo pačiu – ir kūno, [[gėris|gėrį]], toks atsisakymas galėjo sietis su troškimu išsilaisvinti iš gendančio kūno kalėjimo. [[Skaistumas]] buvo suvokiamas kaip kūno – sielos buveinės – švarumo išlaikymas.
 
Krikščionių [[vienuolynas|vienuolynuose]] celibatas buvo siejamas su [[askezė|askeze]], su kūno ir sielos disciplina. Tai buvo visiškai natūrali [[atsiskyrėlis|atsiskyrėlių]] ir cenobitinio monasticizmo praktika, kuri buvo suvokiama kaip sekimas [[Jėzus|Jėzumi]], gyvenusiu tokį gyvenimo būdą. Po [[kankinys|kankinių]] epochos visą gyvenimą trunkantis nekaltumas buvo suprantamas kaip viena iš [[kankinys|kankinystės]]tės formų, o [[kankinystė]] buvo laikoma aukščiausia sekimo [[Jėzus|Jėzumi]] forma. Mėgstamos asketinės praktikos buvo laisvai abiejų lyčių asmenų prisiimtas celibatas ir našlių susilaikymas.
 
Šiais laikais, kai kūnas ima atgauti savo vertingumą ir nebelaikomas tiesiogine kliūtimi nei [[šventas|šventumui]], nei skaistumui, celibatas imamas suvokti kaip visiško ir radikalaus pasišventimo Dievui būdas, nors ir ne vienintelis. Kartu tai ir praktiška, nes būdamas celibate žmogus nepalyginamai daugiau laiko ir energijos gali skirti Dievo reikalams.