Gonzalo Guerrero: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš [[Kuba|Kubos]] atvykęs į [[Kosumelis|Kosumelį]], Kortesas išgirdo gandus apie du ispanus, laisvai gyvenančius indėnų tarpe, ir per majų pasiuntinį į žemyną jiems nusiuntė kvietimą prisidėti prie rengiamo Naujojo pasaulio užkariavimo. Agilaras iš karto sutiko ir, kartu su garsiąja [[La Malinche|Dona Marina]], tapo vertėju iš indėnų kalbos. Agilaras bandė įkalbėti Gererą prisidėti prie Korteso siekių ir, kai nepavyko, net apeliavo į krikščionių tikėjimą, kurį Gereras kaip ispanas priėmė, tačiau pastarasis nė už ką nesutiko palikti šeimos ir paslapčia išduoti draugų<ref>'''[[Ispanų kalba|Ispaniškai]]''': „''Hermano Aguilar, yo soy casado y tengo tres hijos. Tienenme por cacique y capitán, cuando hay guerras, la cara tengo labrada, y horadadas las orejas. ¿Que dirán de mi esos españoles, si me ven ir de este modo? Idos vos con la bendición de Dios, que ya veis que estos mis hijitos son bonitos, y dadme por vida vuestra de esas cuentas verdes que traeis, para darles, y diré, que mis hermanos me las envían de mi tierra''.“ <br />'''Lietuviškai''': „''Broli Agilarai, aš esu susituokęs ir turiu tris vaikus, kurie mano, jog aš esu valdovas, ir laiko mane kariu. Mano veidas išpieštas tatuiruotėmis, ausyse įverti auskarai. Ką pasakytų ispanai, mane šitokį pamatę? Eik ir telaimina tave Dievas, nes tu pamatei, kokie gražūs mano vaikai. Prašau, duok man keletą tų karoliukų (rožančių – aut. past.), kuriuos atsinešei su savimi ir perdavęs juos savo vaikams aš pasakysiu, jog juos man atsiuntė mano broliai iš gimtosios šalies''.“ <br />Be abejo, nors Agilaras tarp indėnų buvo laisvas, jų pačių požiūris į jį nebuvo labai teigiamas. Tai paliudija Gerero žmonos [[Zazil Há|Zazil Ha]] atsakymas jam, kai šis pakviečia Gererą palikti žmoną su vaikais ir išvykti pas užkariautoją Kortesą: „''Kodėl šis vergas atvyko čia išsivesti mano vyro? Keliauk sau ir daugiau su juo nešnekėk''.“ Agilaras, ne taip kaip Gereras, tarp indėnų neužėmė jokios aiškios padėties ir nepaisant to, jog buvo bendrakeleiviai, jo su Gereru nesiejo draugystės ryšiai; galbūt tik išlikęs tautinio tapatumo jausmas.</ref>. Šiais laikais įvairūs istorikai savo šaltiniuose mini, esą Gereras per aštuonerius metus jau buvo tiek dvasiškai, tiek kultūriškai įsiliejęs į indėnų gretas ir per daug pripratęs prie jų gyvenimo, todėl niekuomet (pasak [[Bernal Díaz del Castillo|Bernalio Diaso del Kastiljo]], net ir pripažinęs prigimtinę krikščionybę) nebūtų jų išdavęs ir palikęs, ir iki galo kovotų už vietinių indėnų laisvę.