Balys Dainys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 1:
'''Balys Dainys''' (g. [[1941]] m.]] [[vasario 3]] d. [[Skeldos]]e, [[Zarasų apskritis]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
 
== Biografija ==
Žmona [[Nijolė Dainienė]]. [[1965]] m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]]. [[1968]]-[[1970]] m. Medicinos fakulteto Bendrosios chirurgijos katedros aspirantas, 1970 m. medicinos mokslų kandidatas. [[1983]] m. medicinos mokslų daktaras (2-asis Maskvos medicinos institutas).
 
[[1965-]]–[[1968]] m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Bendrosios chirurgijos katedros asistentas, [[1970-]]–[[1979]] m. Medicinos fakulteto Širdies-kraujagyslių chirurgijos probleminės laboratorijos vyr. mokslinis bendradarbis, [[1974]]-–[[1979]] m. Bendrosios chirurgijos katedros asistentas, [[1979-]]–[[1986]] m. docentas, nuo [[1986]] m. profesorius. [[1986-]]–[[1990]] m. Gydytojų tobulinimosi fakulteto Chirurgijos katedros profesorius, nuo [[1990]]-[[2004]] m. Nefrourologijos klinikos vadovas, nuo [[2004]] m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Nefrologijos (nefrologijos, dializės, transplantacijos) ir urologijos centro direktorius.
 
Nuo [[1980]] m. Lietuvos inkstų fondo, nuo [[1996]] m. Lietuvos [[nefrologija|nefrologijos]], [[dializė]]s ir [[transplantacija|transplantacijos]] asociacijos pirmininkas.
 
== Mokslinė veikla ==
[[1968]]-[[1974]] m. atliko nuodugnių [[inkstas|inksto]] ir [[kepenys|kepenų]] transplantacijos eksperimentų, ištyrė jų rezultatus. [[1970]] m. su kitais pirmą kartą Lietuvoje persodino inkstą, [[1983]] m. pasiūlė originalią inkstų paruošimo transplantacijai metodiką. Padarė pirmą sėkmingą gyvulio kepenų laikino prijungimo operaciją. [[2000]] m. pirmasis Lietuvoje atliko kepenų persodinimą. Darbai iš organų transplantacijos, kraujagyslių chirurgijos, nefrologijos, urologijos. Vieno išradimo autorius. <ref> {{VLE|IV}}, 418 psl. </ref>
 
== Bibliografija ==