Karalienės liūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Konsultantas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Karalienės liūnas''' - [[šaltinis]], esantis [[Utenos apskritis|Utenos apsk.]], [[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]], prie Pašventupio k. Atsiveria [[Šventoji|Šventosios]] upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas [[1964]] m.
 
Šaltinis užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6 - 7 m. ŠaltinisAbsoliutinis ypatingasaukštis tuoapie 62,5 kad atsiveria Šventosios senvagėje. Šaltinį maitina tarpmoreninių [[vandeningas sluoksnis|vandeningų sluoksnių]] vanduo. Vandens debitas 1 - 2 l/sm.
Šaltinis ypatingas tuo, kad atsiveria Šventosios [[Senvagė|senvagėje]]. Debitas 1 - 2 l/s.
 
Šaltinio [[vanduo]] gėlas, kalcio magnio natrio hidrokarbonatinis. Mineralizacija siekia 350 - 400 mg/l.
 
== Geologinis aprašymas ==
Karalienės liūnas yra Šventosios upės slėnio dešiniosios pusės viršsalpinėje terasoje prie pat stataus slėnio šlaito (papėdėje), kurio aukštis >20 m. Šios viršsalpinės terasos aukštis apie 65 m. Aukščių skirtumas tarp Karalienės liūno ir vietinės [[Erozinė bazė|erozinės bazės]] siekia apie 3,5 m.
 
Uolienos, iš kurių į Karalienės liūną srūva požeminis vanduo, greičiausiai yra tarpmoreninės smėlingos uolienos Šventosios upės slėnio šlaito apačioje ir aliuvinis įvairiagrūdis smėlis. Vadinasi, į Karalienės liūną nuolatos suteka tarpmoreninių vandeningų horizontų ir gruntinis vanduo.
 
Šaltinis yra krentantis, išsklaidytas netaisyklingos formos pelkėje (vienas galas susiaurėjęs), jos matmenys: ilgis - apie 45 m, plotis - iki 30 m, gylis - 6-7 m, plotas - apie 0,14 ha. Tai išlikęs Šventosios upės senvagės fragmentas su vietomis klampiais krantais. Vandens perteklius iš Karalienės liūno nuteka mažu upokšniu per griovį į senvagę Šventosios slėnio žemesnėje terasoje.
 
Karalienės liūno debitas, išmatuotas 1989 m. liepos 13 d. paraboliniu slenksčiu nuotėkio upokšnyje (griovyje) už 10 m nuo Karalienės liūno krašto buvo 1,56 l/s, arba 134,78 m³ per parą.
 
Šaltinio vanduo yra melsvai žalsvas (pavasarį - bespalvis), skonis kaip pelkės vandens. Vasarą Karalienės liūno paviršius pasidengia plūduriuojančia augalija. Iš liūno nutekančio vandens (priedugninio jo sluoksnio) temperatūra siekia 9,5°C (1990.08.14 duomenys).
 
Liūno dugnas tamsus, dumblėtas, iš jo nutekančio upokšnio vagoje yra rusvų apnašų.
 
==Nuorodos==
eilutė 9 ⟶ 22:
* [http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopas&_GT_ID=11 Apie Karalienės liūną]
 
{{geol-stub}}
 
[[Kategorija:Gamtos paminklai]]