16:52, 26 sausio 2009 versija taisyti JAnDbot (aptarimas \| indėlis) Botai 45 476 keitimai S robotas Šalinama: sr:Златна грозница ← Prieš tai darytas keitimas		14:20, 9 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Aukso karštligė''' – laikotarpis, kuriuo darbininkai karštligiškai migruodavo į vietą, kurioje buvo atrastas komerciškai stambus aukso kiekis. [[XIX amžius\|XIX a.]] įvyko kelios aukso karštligės [[JAV\|Jungtinėse Valstijose]], [[Australija\|Australijoje]], [[Kanada\|Kanadoje]], [[Naujoji Zelandija\|Naujojoje Zelandijoje]] ir [[pietų Afrika\|Pietų Afrikoje]]. Aukso karštligės sąlygodavo nevietinių įsikūrimą tam tikroje teritorijoje visam laikui ir vaidino svarbų vaidmenį [[Šiaurės Amerika\|Šiaurės Amerikos]] ir Australijos periferijų kultūroje. Tuo metu, kai [[pinigai]] rėmėsi aukso atsargomis, naujai iškastas [[auksas]] teikė postūmį visai ekonomikai. Pirmoji svarbi aukso karštligė vyko [[Apalačų kalnai\|Apalačų kalnuose JAV]]. Ją sekė Kalifornijos aukso karštligė [[1848]]-–[[1849]] m. [[Siera Nevada (JAV)\|Siera Nevadoje]], kuri patraukė [[visuomenė]]s vaizduotę. Iš karto po Kalifornijos aukso karštligės [[Kalifornija\|Kalifornijoje]] įsikūrė amerikiečiai, ir valstija [[1850]] m. įstojo į sąjungą. Vėlesnės karštligės vyko vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, palengva besislinkdamos į šiaurę: [[Freizerio kanjonas\|Freizerio kanjone]], ''Cariboo'' rajone ir kitose Britų Kolumbijos dalyse bei [[Uoliniai kalnai\|Uoliniuose kalnuose]]. „Paskutinioji didžioji aukso karštligė“ buvo Klondaiko karštligė [[Kanada\|Kanados]] [[Jukonas\|Jukono]] teritorijoje ([[1898]]-–[[1899]] m.), įamžinta [[Džekas Londonas\|Džeko Londono]] romanuose, Roberto V. Serviso poezijoje ir [[filmas\|filmuose]] (pvz., [[Čarlis Čaplinas\|Čarlio Čaplino]] „Aukso karštligė“). Viktorijos aukso karštligė, vykusi Australijoje [[1851]] m., netrukus po Kalifornijos karštligės, buvo ryškiausia iš keleto Australijos karštligių. Ji turėjo ypatingą reikšmę Australijos, ypač [[Viktorija (Australija)\|Viktorijos]] ir [[Melburnas\|Melburno]], politiniam ir ekonominiam vystymuisi. Paskui aukso karštliges sekė pirmųjų [[geležinkelis\|geležinkelių]] ir [[telegrafas\|telegrafo]] linijų statyba, daugialypė [[Australijos kultūra\|kultūra]] ir [[rasizmas]], [[Eurekos streikas]] ir vežimo [[katorga\|katorgos]] darbams pabaiga. Vitvatersrando karštligė [[Transvalis\|Transvalyje]] turėjo tokią pačią svarbą [[Pietų Afrikos Respublika\|Pietų Afrikos]] istorijai, sąlygodama [[Johanesburgas\|Johanesburgo]] įkūrimą ir įtampą tarp būrų ir britų naujakurių.

Aukso karštinė: Skirtumas tarp puslapio versijų