Dirvožemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 87.247.84.106 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Almabot keitimas) |
S wiki sintakse |
||
Eilutė 8:
=== Dirvožemio fizinės savybės ===
Nuo dirvožemio fizinių savybių priklauso, kiek jame susikaupia augalams reikalingų maisto medžiagų ir ar jiems užtenka [[vanduo|vandens]] bei [[oras|oro]]. Dirvožemių fizines savybes galima suskirstyti į bendrąsias ir fizines-mechanines. ''Bendrosioms fizinėms savybėms'' priskiriamas dirvožemio (kietosios dalies) [[tankis]] (''lyginamasis svoris''). Įvairių dirvožemių lyginamasis svoris yra nuo 1,3 iki 2,75 g/cm
Dirvožemio ''tankis'' išreiškiamas masės tūrinio tankio rodikliais (g/cm
*palaidi – mažiau kaip 1 g/cm
*purūs – 1-1,2 g/cm
*glūdoki – 1,2-1,4 g/cm
*glūdūs – 1,4-1,6 g/cm
*kietoki – 1,6-1,8 g/cm
*kieti – 1,8-2 g/cm
*labai kieti – daugiau kaip 2 g/cm
*įvairaus purumo [[durpės]] – nuo 0,08 iki 0,5 g/cm
Dirvožemio savybės priklauso ir nuo jo ''struktūringumo'' – gebėjimo susiskaidyti į įvairaus dydžio bei formos grumstelius. Pagal tų grumstelių formą skiriamos įvairios dirvožemių struktūros: tarpinė, riešutinė, grūdinė, plytelinė, plokštelinė ir kt. Kai kurių dirvožemių skirtingi horizontai turi savą struktūrą. Lemiami struktūringumo veiksniai yra dirvožemio [[koloidas|koloidai]] (0,0001 mm), kurie suklijuoja dirvožemio daleles į atskirus struktūrinius agregatus, ir [[kalkės]], suteikiančios jiems patvarumo. Didesniu strukūringumu pasižymi sunkesni, o mažesniu – lengvesni dirvožemiai.
Eilutė 77:
|-
! style="background:#FFBF00;" | Dalelių skersmuo, mm
! style="background:#FFBF00;" | Mechaniniai elementai,<br />jų grupės
|-
| colspan="3" align="center" |'''Fizinis smėlis'''
Eilutė 112:
Lietuvos dirvožemiai susidarė ant jūrinių, upinių, ledyninių, vėjinių nuogulų. Šių nuogulų nevienodas karbonatingumas, jos skiriasi augalams reikalingų maisto medžiagų elementais. Karbonatingiausia gimtoji uoliena yra Vidurio Lietuvoje ([[karbonatas|karbonatų]] iki 30%), mažiausia yra [[Aukštaitijos aukštuma|Aukštaitijos aukštumų]] nuogulose, o mažiausiai – [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių]] ir [[Medininkų aukštuma|Medininkų]] aukštumų nuogulose. Pagal mechaninę sudėtį Lietuvoje vyrauja priesmėliai, priemoliai, [[smėlis|smėliai]] bei [[molis (uoliena)|moliai]].
Dirvožemio mechaninė sudėtis turi labai didelę reikšmę dirvožemių susidarymui, taip<br /> pat dirvožemių naudojimui [[žemės ūkis|žemės ūkio]] gamybai. Nuo mechaninės sudėties priklauso<br /> beveik visos dirvožemių fizinės ir fizinės-mechaninės savybės: tankumas, drėgmės imlumas, laidumas [[vanduo|vandeniui]], [[oras|oro]] bei šilumos rėžimai ir kt.
=== Organinė dirvožemio dalis ===
| |||