Kilęs iš [[Goštautai|Goštautų]] giminės. Baigęs [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnaziją]] iki [[1823]] m. studijavo [[VU|Vilniaus universitete]]. Nuo 1823 m. gyveno tėviškėje, buvo [[Šiaulių apskrapskritis|Šiaulių apskrities]]ities žemės ribų [[teisėjas]]. Prasidėjus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimui]] Baisogaloje suorganizavo sukilėlių būrį ir jam vadovavo, Baisogaloje užėmė cekhauzą, paėmė į nelaisvę apie 100 rusų kareivių. Vėliau vadovavo Šiaulių apskrities sukilėlių raitininkams. Sukilimui pralaimint su generolo H. Dembinskio daliniais,pasitraukė į [[Varšuva|Varšuvą]], vėliau emigravo į Prancūziją. Priklausė [[1832]] m. čia įkurtai Lenkijos demokratinei draugijai, [[1836]] m. pasirašė jos Manifestą, skelbiantį svarbiausią būsimo sukilimo uždavinį – panaikinti baudžiavą ir valstiečiams be išpirkos perduoti turimą žemę. Pažiūras išdėstė Prancūzijoje anonimiškai išleistoje beletrizuotų atsiminimų knygoje „Ponas Teisėjaitis, arba Pasakojimas apie Lietuvą ir Žemaitiją“ (''Pan Sędzic czyli Opowiadanie o Litwie i Żmudzi'' [[1839]] m., lietuvių kalba [[1967]] m.). Joje aprašė dvarininkų ūkį, buitį, požiūrį į baudžiauninkus kaip į vergus, valstiečių išnaudojimą, stiprėjančias antibaudžiavines nuotaikas, pateikė žinių apie 1831 m. sukilimą. Kėlė idėją atkurti nepriklausomą demokratinę [[ATR|Abiejų Tautų Respubliką]]. [[1848]] m. dalyvavo [[Poznanės sukilimas|Poznanės sukilime]].<ref> {{VLE|VII}} 18 psl.</ref>
