Vaiguva: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1531]] m. Stanislovas Kęstgaila Vaiguvos dvarelį užrašė [[Kražiai|Kražių]] altarijai. Yra išlikęs [[Vaiguvos dvaras|Vaiguvos dvaro]] [[1557]] m. [[gegužės 16]] d. inventorinis aprašymas ir įkainojimas. Tada Vaiguvą valdė Kristina Valentienė su dviem sūnumis. XVIII a. minimas miestelis, [[1719]] m. – [[Vaiguvos bažnyčia]]. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie [[1780]] m. ją valdė [[Oginskiai|Ignas Oginskis]]. XIX a. Vaiguvos dvaras, kuriam priklausė 844 dešimtinės žemės, buvo Sirevičių nuosavybė.

 

 

Po vienuolyno uždarymo čia įkurti vaikų namai, sovietmečiu – prieglauda. Iš paties dvaro komplekso beveik nieko neišlikę. Dvarvietę žymi vien dar teberyški alėja bei ąžuolas, kadaise stovėjęs prie dvaro rūmų. Patys rūmai neišliko, sudegė apie [[1975]]–[[1976]] m. Tuo laikotarpiu juose veikė ligoninė. Tai buvo didelis, gražus dviejų aukštų medinis rūmas, prie kurio šliejosi kiti pastatai bei 100 ha žemės. Iš kitų pastatų išliko akmens mūro sandėlis.