Užnemunė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lietuvoje panaikinimas
Eilutė 7:
Po [[Žečpospolita|Žečpospolitos]] padalijimo [[1795]]–[[1807]] m. Užnemunė buvo viena [[Prūsijos karalystė]]s provincijų ([[Naujoji Rytų Prūsija]]), [[1807]]–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunig]]aikštystei, [[1815]]–[[1915]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ([[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje). [[1816]]–[[1837]] m. buvo [[Augustavo vaiv]]adijoje, [[1837]]–[[1867]] m. – [[Augustavo gub]]ernijoje, o [[1867]]–[[1915]] m. įėjo į [[Suvalkų gub]]erniją, dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija.
 
[[1808]]–[[1840]] m. Užnemunėje galiojo [[Napoleono kodeksas]], [[1808]] m. valstiečiai atleisti nuo [[baudžiava|baudžiavos]] (nesuteikiant žemės nuosavybės), įvestas [[Grigaliaus kalendorius]]. [[1864]] m. bežemiai valstiečiai gavo po 6 margus (3,54 ha) žemės, įvesta valstiečių vietos savivalda, sparčiau nei likusioje [[Lietuva|Lietuvoje]] plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus (ir aukštuosius), ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija ([[Jonas Basanavičius]], [[Vincas Kudirka]] ir kt.). Visos šios sąlygos sudarė prielaidas XX a. pabaigoje Užnemunei tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.
 
==Šaltiniai==