'''Alfonsas Merkys''' ([[1927]] m.]] [[vasario 20]] d. [[Puožas|Puože]], [[Skapiškio valsčius]]) – [[Lietuvos]] [[botanika]]s, augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
== Biografija ==
[[1948]]-–[[1949]] m. studijavo K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje [[Maskvoje]], [[1953]]-–[[1956]] m. – [[Maskvos universitetas|Maskvos M. Lomonosovo universitete]]. 1953 m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]]. [[1967]] m. biologijos mokslų daktaras. [[1976]] m. [[Lietuvos mokslų akademij]]os tikrasis narys.
[[1961]]-–[[1970]] m. ir [[1990]]-–[[2001]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo [[1968]] m. profesorius. [[1957]]-–[[1959]] m. [[Biologijos institutas|Biologijos instituto]], 1959-2000 m. – [[Botanikos institutas|Botanikos instituto]] mokslo darbuotojas, [[1961-]]–[[2000]] m. Augalų fiziologijos laboratorijos vadovas, [[1967]]-–[[1981]] m. dar ir instituto direktorius pavaduotojas, [[1981-]]–[[1991]] m. direktorius. [[1976-]]–[[1992]] m. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys.
== Mokslinė veikla ==
Mokslinių tyrimų svarbiausia sritis – augalų augimo [[fiziologija]], tropizmų ir fitohormonų fiziolijos teorija. [[1973]] m. kartu su kitais ištyrė retardanto CCC panaudojimą nuo [[kvietys|kviečių]] išgulimo. Pirmasis įrodė, kad augalai mikrosvarumo sąlygomis ([[kosminis laivas|kosminiuose laivuose]]) gali praeiti visą [[ontogenezė]]s ciklą. Susintetino ir ištyrė daugiau kaip 20 žemės ūkio augalams svarbių fitohormonų fiziologinių analogų. Nuo [[1988]] m. Lietuvos augalų fiziologijos draugijos pirmininkas. [[1994]]-–[[2001]] m. Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Biologija“ vyr. redaktorius. Paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių. 8 išradimų autorius. <ref> {{VLE|XIV}} 713 psl.</ref>
