Senieji Velfai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Šveicarij panaikinimas
Eilutė 6:
Konradas turėjo du sūnus - Konradas II buvo jo įpėdinis, o Hugas buvo [[abatas]]. Tradiciškai teigiama, kad turėjo ir trečią sūnų, kuris tapo Velfu I iš Švabijos šakos.
 
Konradas II paveldėjo savo tėvo [[Paryžiaus grafas|Paryžiaus grafo]] titulą, atgavo savo prosenelio Otkario (''Otkarius'') valdas [[Burgundij]]oje. Jis paliko vienintelį sūnų Rudolfą, kuris 888 m. buvo karūnuotas kaip Burgundijos karalius Rudolfas I ''St Maurice en Valais'' abatijoje. Rudolfo I nepriklausomybę patvirtino jo dvi pergalės prieš [[Rytų Frankija|Rytų Frankijos]] karalių [[Arnulfas|Arnulfą]] bei pripažinimas Vokiečių imperijos suvažiavime. Tėvo sostą paveldėjo sūnus Rudolfas II, valdęs Burgundijos valstybę, sudarytą iš prancūziškosios (vakarinės) [[ŠveicarijŠveicarija|Šveicarijos]]os dalies, [[Franš Kontė]] (''Franche Comté''), [[Savoja|Savojos]] (''Savoy''), Dofinės (''Dauphiné''), [[Provansas|Provanso]] (''Provence'') ir žemių tarp Reino ir Alpių. Rudolfas II dukart bandė užkariauti Italiją ir trejus metus ją valdė.
 
Rudolfo II sūnus ir įpėdinis Konradas III valdė 56 metus (nuo 937 iki 993 m.), jį palaikė Saksų imperatoriai. Otas I vedė jo seserį Adelaidę, ji buvo Oto II motina ir Oto III senelė.