Adalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Tikriausiai nuo gana ankstyvų laikų regione įsitvirtino [[islamas]], ir ilgainiui vieta tapo naujosios religijos avanpostu prieš krikščioniškąją Etiopiją.

===Ifato sultonatas===

1285-1415 m. regioną kontroliavo galingas Ifato sultonatas, kilęs iš Avašo slėnio. Čia įsitvirtino vietinė [[Valasma dinastija]]. Kadangi tuo metu krikščioniškoje Etiopijoje į valdžią atėjo nauja stipri [[Saliamonidų dinastija]], ji išplėtė centrinę valdžią, paversdama Ifato sultonatą savo vasalu. Per visą XIV a. regione vyko musulmonų sukilimai.

 

Prie to prisidėjo ir tai, kad XVI a. pradžioje [[Portugalija|portugalai]] nusiaubė regiono pakrantes, sudegindami laivus.

===Adalio sultonatas===

1515 m. nusilpus Etiopijai, buvusiose Ifato sultonato teritorijose vėl įsitvirtino atgimusi Valasma dinastija. Naujasis sultonatas pavadintas Adaliu. 1520 m. būsimasis sultonas Abu Bakras sustiprino Hararą ir padarė jį savo sostine. Jis pripažino sultonato vasalitetą Etiopijai.

===Hararo emyratas===

XVI a. viduryje žlugus Adalio sultonatui, Hararas išliko laisvuoju miestu. Čia susiformavo nauja dinastija, kuri valdė valstybę, vadinamą Hararo emyratu. Jis egzistavo iki pat 1887 m., kol buvo galutinai prijungtas prie Etiopijos.

===Provincija===

Įjungus Hararo emyratą į Etiopijos sudėtį, ji tapo Etiopijos provincijos Harargės sostine. 1942 m., po administracinių reformų, ji tapo vienu iš administracinių vienetų ir valdė didžiumą somalių valdomų teritorijų. Ši provincija buvo panaikinta 1995 m.