Iš pradžių šventyklos stovėjo ant Nilo pusėn žvelgiančių iškyšulio šlaitų. Jas [[1813]] m.]] atrado didysis šveicarų [[orientistas]] J. L Burkhardtas ([[1784 m.|1784]] - [[1814]] m.]]). Tačiau Nilo potvynių tręšiama Nubijos sritis [[XX a.]] patyrė didelių pokyčių. [[1898]] m.]] buvo pastatyta pirmoji Asuano užtvanka ir upės lygis pakilo. XX a. 6 dešimtmetyje pradėjus statyti antrąją, Sad el Alio, užtvanką, kilo pavojus Nubijos architektūros ir meno vertybėms - kylantis Nasero saugyklos vanduo galėjo užlieti Abu Simbelio šventyklas. Joms gelbėti [[UNESCO]] [[1963]] m.]] organizavo gelbėjiomo operaciją, kuriai pakako tik ketverių metų. Šventyklos buvo atskirtos nuo uolų, supjaustytos 30 [[tona|tonų]] luitais ir vėl surinktos vietovėje, esančioje 65,5 m aukščiau vandens lygio. Viskas sudėta lygiai taip pat, kaip stovėjo prieš tai. Statūlos žvelgė ta pačia kryptimi, kaip tada, kai buvo pastatytos [[XIII a. pr. m. e.]]
