Kilęs iš [[lietuvininkai|lietuvininkų]]. Nuo [[1621]] m. studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]]. [[1634]] m. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pirmasis užrašė lietuvių liaudies melodiją. Iš [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovo [[Vladislovas Vaza|Vladislovo IV]] gavęs karo inžinieriaus titulą sudarė Šiaurės [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Prūsij]]os karinių įtvirtinimų planų ir žemėlapių. Sudarė ir švedų per [[1600]]-[[1629]] m. Abiejų Tautų Respublikos-[[ŠvedijŠvedija|Švedijos]]os karą valdomos [[Piliava|Piliavos]] tvirtovės fortifikacijų planą. Paliko gana tikslų 15 didelių Abiejų Tautų Respublikos tvirtovių bei įtvirtinimų rankraštinį atlasą „Praktiškoji topografija, surašyta ir ištirta inžinieriaus Fr. Gedkanto“ ({{lot|Topographia practica conscripta et recognita per Fr. Gedkant mechanicum}}, [[1638]] m.). Per [[1655]]-[[1660]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] švedų 1655 m. buvo išvežtas į [[Stokholmas|Stokholmą]]. Gresiant [[Rusija|Rusijos]] įsiveržimui į Lietuvą jis organizavo Vilniaus gynybinių objektų rekonstrukciją. [[1648]] sudarė miesto gynybinės sienos ir priemiesčių, tarp jų – [[Lukiškės|Lukiškių]] ir gretimų laukų planą, [[Kauno]], [[Tauragė]]s ir [[Virbalis|Virbalio]] miestų planus. Padarė keletą artilerijos technikos išradimų. Nuo 1660 m. gyveno Lvove. Pasižymėjo per [[1651]] m. [[Berestečkas|Berestečko]] ir [[1658]] m. [[Torunė]]s mūšius su [[švedai]]s. <ref>Algirdas Matulevičius. {{VLE|VI}} 479 psl.</ref>
