Belgijos monarchija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sutrumpinimo Afrikos panaikinimas |
S Sutrumpinimo Prancūzijos panaikinimas |
||
Eilutė 7:
Belgiją iki [[1830]] m. valdė [[Habsburgai]], [[Burbonai]] ir kitos dinastijos. Paveikti 1830 m. [[Prancūzijos Liepos revoliucija|Prancūzijos Liepos revoliucijos]] [[belgai]] sukilo, įvyko [[Belgijos revoliucija]]. 1830 m. [[rugsėjo 25]] d. Belgijos regentu buvo paskelbtas Erazmas Liudvikas Surlė de Šokjė (''Érasme-Louis Surlet de Chokier''), kuris ėjo pareigas iki [[1831]] m. [[liepos 20]] d. 1830 m. [[lapkričio 18]] d. [[Nacionalinis kongresas]] paskelbė Belgijos nepriklausomybę. Didžiųjų valstybių įsikišimas nutraukė Belgijos ir [[Olandija|Olandijos]] karą. 1830 m. [[gruodžio 20]] d. jos pripažino Belgijos suverenitetą, o [[1831]] m. sausio mėn. paskelbė jos amžiną neutralitetą. Baimindamasis prieš respubliką nusiteikusių didžiųjų valstybių Nacionalinis kongresas Belgiją paskelbė [[konstitucinė monarchija|konstitucine monarchija]]. 1831 m. [[birželio 4]] d. sostas atiteko [[Saksai-Koburgai|Saksų-Koburgų]] dinastijai. 1831 m. [[liepos 21]] d. karūnuotas pirmasis Belgijos karalius [[Leopoldas I]]. Jo įžengimo į sostą diena tapo nacionaline švente.
Ekonomiškai sustiprėjusi Belgija, laviruodama tarp [[Vokietijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]], dalyvavo [[Afrika|Afrikos]] padalijime. [[1885]] m. Berlyno konferencija pripažino Kongą asmenine karaliaus [[Leopoldas II|Leopoldo II]] ([[1865]]-[[1909]] m.) valda, kurią parlamentas [[1908]] m. paskelbė Belgijos kolonija ([[Belgijos Kongas]]). Per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] didžiąją Belgijos dalį okupavo Vokietija. [[1919]] m. [[Versalio taika]] panaikino šalies neutralitetą, Belgijai atiteko buvusios Vokietijos kolonijos [[Ruanda]] ir Burundis.
Po karo ūkis stiprėjo, tačiau visuomenėje didėjo [[olandų kalba|olandų kalbos]] tarme kalbančių flamandų bei [[prancūzų kalba]] kalbančių valonų kultūriniai ir religiniai prieštaravimai. [[1930]] m. parlamentas šalį padalijo į du kalbinius regionus: šiaurę, administruojamą olandų (flamandų) ir prancūzų pietus. 1934 m. sostą paveldėjęs [[Leopoldas III]] grįžo prie neutralumo politikos, kuri paskelbta 1936 m., bet nebuvo sėkminga: prasidėjus [[2PK|Antrajam pasauliniam karui]], [[1940]] m. [[gegužės 10]]-28 d. Vokietija okupavo Belgiją ir karalių paėmė į nelaisvę. Per ketverius pasipriešinimo metus sustiprėjo Belgijos pogrindinė armija. Jos pastangomis liko nesugriautas Antverpenas, kuris tapo viena svarbiausių Sąjungininkų aprūpinimo bazių.
| |||