Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat |
S Sutrumpinimo Lenkij panaikinimas |
||
Eilutė 6:
Draugijos nariai patys [[1935]] m. lankėsi TSRS. Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti valdyba, kurią sudarė [[Pranas Augustaitis]], Mykolas Biržiška, Vaclovas Biržiška, Ignas Jonynas, Vincas Krėvė ir Balys Sruoga, [[1936]] m. surengė dailininkų, 1939 m. – dainininkų [[Antanas Kučingis|A. Kučingio]] ir [[Aleksandra Staškevičiūtė|A. Staškevičiūtės]] ekskursijas į TSRS. Joje ne kartą lankėsi [[Petras Cvirka]], [[Liudas Gira]], [[Povilas Pakarklis]], [[Justas Paleckis]]. Viešose paskaitose liaupsindami TSRS kultūros laimėjimus draugijos veikėjai prisidėjo prie TSRS vykdomų kultūrinio bolševizmo akcijų.
Draugijos veiklą iš dalies finansavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, renginius globojo TSRS ambasada. TSRS diplomatai per draugiją galėjo palaikyti glaudžius ryšius su kairiųjų pažiūrų lietuvių kultūros veikėjais. Jų pastangomis nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio draugija iš esmės tapo savotiška opozicija Lietuvos valdžiai, legalia TSRS penktąja kolona. Valstybės saugumo departamento apie tai informuota, kai kurių dešiniųjų veikėjų įspėta, bet, nenorėdama komplikuoti deklaruojamų gerų santykių su TSRS, nes Lietuvai dėl [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] problemos reikėjo paramos prieš [[
TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. draugija užsidarė. Keturi draugijos valdybos nariai buvo paskirti į vadinamąją Liaudies vyriausybę: J. Paleckis tapo ministru pirmininku, V. Krėvė – jo pavaduotoju, P. Pakarklis – teisingumo, [[Antanas Venclova]] – švietimo ministru. Draugijos branduolys veikla ir autoritetu prisidėjo prie tarybinės valdžios įteisinimo Lietuvoje.
| |||