Drobė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
Sutrumpinimo Lenkij panaikinimas
S (Sutrumpinimo Europoje panaikinimas) |
S (Sutrumpinimo Lenkij panaikinimas) |
||
|
Lietuvoje drobė austa jau [[I a.]]- [[IV a.]] [[Viduramžiai]]s Lietuvos drobė buvo žinoma ir kitose Europos šalyse. [[XVIII a.]] Lietuvos dvarų profesionalūs audėjai (atkočiai) audė labai ploną, vadinamąją ''atkočinę drobę''. Veikė [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] manufaktūra [[Šiauliai|Šiauliuose]],[[ XIX a.]] [[Oginskiai|Oginskių]] - [[Strėvininkai|Strėvininkuose]] (netoli [[Aukštadvaris|Aukštadvario]]), [[Zubovai|Zubovų]] - [[Joniškis|Joniškyje]], K. Dombrovičiaus - [[Vilkija|Vilkijoje]] ir kitos. [[XVIII a.]] pab.- XIX a. pr. dėl atsilikusių technologijų lietuviška drobė neišlaikė konkurencijos su kitų Europos šalių audiniais.
Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami [[nuometas|nuometai]], [[staltiesė]]s, [[drobulė]]s. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, [[rankšluostis|rankšluosčiams]]. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes ([[krikštynos]], [[vestuvės]]). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. [[Kraitis|Kraičio]] drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - nagingumą. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po [[
Pramoniniu būdu drobes audė bendrovės „Siūlas“ ([[Biržai]]) ir Kučinskis-Pabedinskai ([[Plungė]]). XX a. pab.- XXI a. pr. daugiausia drobę audė bendrovės „Linas“ ([[Panevėžys]]) ir „Linų audiniai“ (Plungė). <ref>Algirdas Matukonis, Vida Savoniukaitė. {{VLE|V}}, 148 psl. </ref>
| |||