Simonas Giedraitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Giedraičiai (giminė)|Giedraičių giminės]]. Nuo [[1787]] m. kunigas, teologijos daktaras. [[1795]]-[[1838]] m. [[Šiluva|Šiluvos]] infulatas. Nuo [[1789]] m. [[Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas|Lietuvos vyriausiojo tribunolo]] narys. Nuo [[1804]] m. Žemaičių vyskupo [[Juozapas Arnulfas Giedraitis|J. A. Giedraičio]] koadjutorius, nuo [[1812]] m. [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] sufraganas ir Aramiteno titulinis [[vyskupas]]. [[1808]]-[[1819]] m. atstovavo vyskupijai [[Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Romos katalikų dvasinėje kolegijoje, [[1829]]-[[1831]] m. kolegijos pirmininkas. Caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] nurodymu [[1831]] m. [[Žemaitij]]oje platino du Sankt Peterburge išspausdintus lietuviškus atsišaukimus ir kt. dokumentus, skirtus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimui]] slopinti. Sukilėliams ketinant nužudyti buvo pasitraukęs į [[LatvijLatvija|Latviją]]ą. Po 1831 m. Rusijos valdžios nurodymu faktiškai perėmė Žemaičių vyskupijos valdymą, vyskupui J. A. Giedraičiui paliktos tik reprezentacinės funkcijos. Nuo [[1838]] m. Žemaičių vyskupijos generalinis vikaras ir administratorius, bet popiežius jo nepatvirtino. Nuo trėmimų apsaugojo dalį sukilime dalyvavusių kunigų. <ref> {{VLE|VI}} 639 psl.</ref>