Jonas Garalevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
Sutrumpinimo Latvij panaikinimas
S (Sutrumpinimo Baltarusij panaikinimas) |
S (Sutrumpinimo Latvij panaikinimas) |
||
== Biografija ==
[[1884]]-[[1898]] m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo B. Grūnebergo vargonų įmonėje [[Ščecinas|Ščecine]]. Nuo 1898 m. gyveno Kaune, laikė vargonų dirbtuvę, kuri sunaikinta per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]]. 1898-[[1914]] m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, dar pastatė naujus Lietuvoje ([[Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]i, [[Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia]]i, [[Lazdijų Šv. Onos bažnyčia]]i, [[Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]i, [[Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]]i, [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]]i, [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]i, [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra]]i, [[Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia]]i, [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]]i), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[Breslauja]]), [[
[[1901]]-1914 m. su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų ([[citra|citrų]] su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių [[kanklės|kanklių]]). Parašė tris skambinimo citra ir kanklėmis vadovėlius, visi išleisti [[1910]] m., laikrodininkystės vadovėlį, straipsnių apie kankles, vargonus, vargonininkus. [[1911]] m. savo dirbtuvėse Kaune su [[Aleksandras Kulvinskis|A. Kalvinskiu]] sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje [[sklandytuvas|sklandytuvus]]. Pirmojo pasaulinio karo metais [[Rusij]]oje vadovavo karinėms gamykloms.
|