Lietuvos kultūros fondas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Australij panaikinimas
Eilutė 11:
Pirmasis Lietuvos kultūros fondo įstatymo projektas parengtas dar [[1926]] m. Pagal jį, Kultūros fondas turėjo steigti [[muziejus]], [[biblioteka]]s, rengti [[paroda]]s, remti meno kūrinių kūrimą, naudodamas lėšas, gautas iš įvairių šaltinių, nes net „apdėjimas mokesčiu nors ir mažu proc. įvairių pajamų sudarys nemažas Fondo sumas, kurių pagalba bus galima dideliais žingsniais varyti pirmyn kultūros darbą“.<ref> Kultūros fondo įstatymo projektas (1926), LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1475, l.</ref> Pagrindines įplaukas turėjo sudaryti mokesčiai už prekybą alkoholiniais gėrimais bei prabangos dirbiniais.
 
[[1927]] m. sušauktas Kultūros kongresas, išrinkta komisija Kultūros fondui steigti, tačiau sumanymą užgožė kiti reikalai. Tik [[1938]] m. oficiozas „[[Lietuvos aidas]]“ paskelbė naujus Kultūros fondo „metmenis“. „Spauda, literatūra, tapybinis menas, muzika, teatras, mokslas, etnografija – šit tos pagrindinės šakos, kurios turėtų išaugti ant išbujojusio Kultūros Fondo medžio. Kelti šių visų sričių kūrybingumą, planingai ir sistemingai organizuoti jų darbus, remti jas materialiai ir duoti savitą, lietuvišką kryptį – svarbiausieji Kultūros Fondo uždaviniai“, – rašė projekto autoriai. Sudaryti pakankamas sąlygas menui tarpti, žadinti visuomenės meninį pomėgį, organizuoti visame krašte, užsieniuose meno parodas – tai būtų Kultūros Fondo darbo gairės“.<ref> Kultūros Fondo metmenys. Lietuvos aidas, 1938 04 09</ref> „Pats fondas nekurs kultūros, bet ją rems, sudarys sąlygas jai giliau ir plačiau reikštis“, – aiškino skaitytojams po gero pusmečio „Naujoji romuva“, žadėdama, kad fondas bus įkurtas „įstatymo keliu“, numatant „glaudų vyriausybės ir visuomenės bendradarbiavimą“.<ref> Kultūros fondas. Naujoji Romuva, [[1939]], Nr. 19, p. 428</ref> 1938 m. pradėjo veikti panašus Literatūros fondas, kurio lėšas sudarė fondo rėmėjų aukos, Rašytojų draugijos narių mokesčiai (5 proc. nuo premijų ir 2 proc. nuo honorarų), pajamos iš loterijų, labdaros vakarų ir kt. Tačiau Kultūros fondas taip ir nebuvo įsteigtas, nes 1938 ir [[1939]] m. paskyrusi premijas už geriausius dailės kūrinius valstybė dar labiau įsitvirtino kaip oficialus dailės vertintojas bei mecenatas.<ref>[http://www.culture.lt/daile/01(1)/vpk.htm Giedrė Jankevičiūtė. Valstybės parama kūrėjams tarpukario Lietuvoje. Dailė. 2001/1]</ref> Nors [[1940]] m. buvo priimtas Kultūros fondo įstatymas, bet per [[2PK|Antrąjį pasaulinį karą]] fondas nebuvo įsteigtas. Pasitraukę į Vakarus lietuvių kultūros, meno ir mokslo darbuotojai šios srities veiklą plėtojo [[VFR]], vėliau [[JAV]], [[Kanad]]oje, [[AustralijAustralija|Australijoje]]oje. Aktyviausiai veikė [[1951]] m. įkurtas [[JAV lietuvių bendruomenė]]s Kultūros fondas
 
=== Įsteigimas ===