Jan Hus: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Reformacija|Reformacijos]] ir antifeodalinio revoliucionio sąjūdžio [[Čekija|Čekijoje]] idealogas, čekų tautos nacionalinis didvyris.

 

Janas Husas gimė Husinece, neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi [[Praha|Prahos]] universitete. Baigęs jį laisvųjų menų magistro laipsniu, dėstė [[Universitetas|universitete]], vėliau tapo dekanu. Du kartus ([[1402]]-[[1403]], [[1409]]-[[1410]] m.) J. Husas buvo išrinktas [[Prahos Universitetas|Prahos universiteto]] [[Rektorius|rektoriumi]]. Dirbdamas universitete, jis susipažino su anglų bažnyčios reformatoriaus [[John Wycliff|Džono Viklifo]] kūriniais, kurie jam padarė didelę įtaką. Nuo 1402 m. J. Husas buvo [[Praha|Prahos]] [[Betliejus|Betliejaus]] koplyčios (prie kurios tuo metu buvo įsteigta [[Lietuviai|lietuvių]] kolegija) pamokslininkas. Savo pamoksluose, kuriuos jis sakė [[čekų kalba]], kritikavo katalikų dvasininkiją, smerkė už prabangą, reikalavo ją reformuoti. Rėmėsi kito reformatoriaus, John Wycliff idėjomis. J. Huso pamokslai susilaukė plataus atgarsio antifeodališkai nusitekusioje visuomenėje, o tai sukėlė katalikų [[Bažnyčia|bažnyčios]], gynusios [[Feodalizmas|feodalizmą]], vadovų pasipiktinimą. [[Roma|Romos]] popiežius ir Prahos arkivyskupas ne kartą griebėsi baudžiamųjų sankcijų prieš J. Husą. 1410 m. jis buvo atskirtas nuo bažnyčios. Iš pradžių J. Husą palaikė Čekijos karalius [[Vaclovas IV]], tačiau, kai jis pasisakė prieš prekiavimą [[Indulgencija|indulgencijomis]], iš kurio turėjo pajamų ir pats karalius, J. Husui buvo įsakyta išvykti iš Prahos. Keliaudamas po Pietų, vėliau po Vakarų Čekiją, gyvendamas kaime, J. Husas tęsė literatūrinę ir pamokslavimo veiklą. 1414 m. jis buvo iškviestas į Konstanco bažnyčios susirinkimą pasiaiškinti dėl savo veiklos ir pažiūrų. Nors imperatorius [[Zigmantas I]] užtikrino jo asmenybės saugumą, tačiau, vos tik atvykęs į [[Konstancas|Konstancą]], J. Husas buvo suimtas ir apkaltintas erezija.

 

J. Husas buvo kaltinamas erezija. Bažnyčios susirinkimas reikalavo, kad jis atsisakytų savo pažiūrų, bet J. Husas atmetė šį reikalavimą ir buvo nuteistas mirti. Pirmasis teismas prasidėjo [[1415]] m. [[liepos 5]] d. Dėl šio teismo proceso J. Husas buvo perkeltas į pranciškonų vienuolyną, kuriame jis ir praleido paskutines savo gyvenimo savaites. Jis pripažino, kad rašė prieš Bažnyčią, būtent prieš Zmojmos parapiją, Paleč ir Stanislausą iš Znaimo ir pasakė, kad nori atsakyti už padarytas klaidas, jei jos bus įrodytos pagal Bibliją. Husas norėjo teisingo teismo jam ir prašė daugiau laiko, kad galėtų įrodyti savo pažiūras. Jam buvo pasiūlyta pripažinti savo nuodėmes ir išsižadėti savo doktrinų (daug kaltinimų buvo jam išgalvoti).

 

J. Husui nuosprendis buvo paskelbtas [[1415]] m. [[liepos 6]] d. Nuosprendį priėmė Katedros susirinkimo Tarybos nariai, kurių kiekvienas dažniausiai atsistojęs pasakydavo kalbą (dažniausiai skambią), kurios pabaigoje pasakydavo ar, jo nuomone, J. Husas turėtų gyventi, ar mirti. Didžioji dauguma nubalsavo už tai, kad reikia išsaugoti J. Huso gyvybę, tačiau sprendimą priėmė mažuma.

 

„Apie bažnyčią“ („De ecclesia“, 1413 m.).

 

*„Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas“ (1984) m.

 

{{Commons|Jan Hus|no=T}}

 

[[Kategorija:Protestantų teologai|Husas,Janas]]

[[Kategorija:Renesanso filosofai|Husas,Janas]]

 

[[ar:يان هوس]]

[[ko:얀 후스]]

[[la:Ioannes Hus]]

[[nl:Johannes Hus]]

[[no:Jan Hus]]