17:56, 23 birželio 2009 versija taisyti Ekstremalas (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:28, 4 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai red.,iw Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Antanas-Zmuidzinavicius-1954-01-namie.jpg\|thumb\|Muziejaus įkūrėjas A.Žmuidzinavičius]] '''Velnių muziejus''' vienintelis pasaulyje garsėja itin didele statulėlių, kaukių ir kitokiu pavidalu atvaizduotų šių raguotų mitologinių būtybių kolekcija. Ją sudaro apie 3000 eksponatų. {{coord\|54\|54\|03\|N\|23\|54\|38\|E\|type:landmark\|display=title}} '''Velnių muziejus''' – vienintelis pasaulyje [[velnias\|velnių]] muziejus, [[NČDM\|Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus]] padalinys. Garsėja didžiule kolekcija (apie 3000 eksponatų), pradėta rinkti dailininko [[Antanas Žmuidzinavičius\|Antano Žmuidzinavičiaus]]. == Istorija ==▼ Velnių kolekcija pradėta rinkti dar [[1906]] m., o pirmąjį velniuką muziejui padovanojo kunigas rašytojas ir visuomenės veikėjas [[Juozas Tumas-Vaižgantas]]. Muziejų sudaro du pastatai: Velnių muziejus (atidarytas [[1965]] m.) ir dailininko A.Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus (atidarytas [[1966]] m.). Velnių muziejus turėjo 260 statulėlių. Netrukus prieš mirtį dailininkas savo kolekciją perdavė valstybės žinion. Ekspozicijai gerokai išsiplėtus, [[1982]] m. pastatytas trijų aukštų priestatas (arch. A.Mažeika). ▲== Istorija == ==Muziejaus ekspozicijos== [[Velnias\|Velnių]] kolekcija pradėta rinkti dar 1906 m., o pirmąjį velniuką muziejui padovanojo kunigas rašytojas ir visuomenės veikėjas [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] (1889-1933). Velnių muziejų sudaro du pastatai: dailininko [[Antanas Žmuidzinavičius\|Antano Žmuidzinavičiaus]] (1876-1966) memorialinis muziejus ir Velnių muziejus, esantys pačiame Kauno miesto centre, [[Vladas Putvinskis\|V. Putvinskio]] gatvėje, greta [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus\|Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus]]. Viršutiniame, trečiajame muziejaus aukšte eksponuojama „velniava“ iš buvusios [[Tarybų Sąjunga\|~~TSRS~~SSRS]] teritorijos – nuo [[Armėnija\|Armėnijos]] iki pat [[Jakutija\|Jakutijos]]. [[Slavai\|Slaviškos kilmės]] (rusų, lenkų, ukrainiečių) velnių vaizdavime įžvelgiama bendrų bruožų – pasikartojanti amžina grumtynių su žmonėmis tema. Slavų tautų folklore velnias užima svarbią vietą – valstiečiai buvo priversti nuolat gintis nuo jo piktų užmačių. Kalbama, kad velniai ypač mėgo krėsti pokštus [[pirtis\|pirtyse]], kuriose žmonės buvo nesunkiai užpuolami.▼ Pristatomi daugiausia vyriškos giminės velniai, kurie perteikiami įvairiais būdais. Dauguma jų yra tiesiog meno kūriniai, tačiau dalis pavaizduota kasdieninio naudojimo namų apyvokos daiktuose bei rakanduose: riešutų spaustukai, lėkštės, žarstekliai, pypkės, peleninės ir pan.▼ Velnių muziejus oficialiai atidarytas [[1966]] m. Tuomet jis teturėjo vos 260 statulėlių, kurių ankstesnis savininkas A. Žmuidzinavičius buvo apsėstas skaičiaus 13 (velnio tuzino) magijos ir itin mėgo kolekcionuoti su šia simbolika susijusius meno kūrinius. Netrukus prieš mirtį savo kolekciją jis perdavė valstybės žinion. Buvusiuose dailininko namuose ir įkurtas muziejus, o vėliau, ekspozicijai gerokai išsiplėtus, buvo pastatytas naujas trijų aukštų pastatas. Daugiausia velnių statulėlių pagaminta iš medžio, akmens ir keramikos, o atvaizdai nutapyti ant šilko bei drobės. Kai kurie ~~bestijos~~ parodomi tradiciškai -– su ragais, kiti uodeguoti, gauruoti. Meno dirbinių kolorite dominuoja [[juoda]] ir [[raudona]] spalvos. Greta pateikiami eksponatai iš [[Meksika\|Meksikos]], [[Kuba\|Kubos]] ir [[Japonija\|Japonijos]].▼ Pagrindiniai muziejaus lankytojai yra moksleiviai bei užsienio turistai iš Lenkijos, Čekijos ir Rusijos. Per metus Velnių muziejų aplanko virš 30 tūkstančių lankytojų.▼ Antrame aukšte eksponuojami drožiniai iš medžio – daugiausia slavų tautų. Kone nuo pat įkurtuvių muziejus puoselėja ilgametę tradiciją: lankytojai iš užsienio gali atvežti savo gimtųjų kraštų „velniškojo“ meno kūrinių ir taip praturtinti muziejaus ekspoziciją. Tarp šiuo metu eksponuojamų kelių tūkstančių raguotųjų statulėlių iš viso pasaulio - įvairių formų, dydžių, spalvų ir iš įvairių medžiagų pagaminti meno kūriniai. Pirmame Velnių muziejaus aukšte pateikiami jo pradininko A. Žmuidzinavičiaus kūriniai, sudarę pagrindinį pirminės kolekcijos branduolį. Pastarajam būdingas grynai lietuviško velnio archetipo perteikimas. Parodomos žmonių grumtynės su velniu, jodinėjimas jam „ant sprando“~~. Neretai kovą su nelabuoju atspindinčios scenos baisios ir netgi žiaurios. Jose nelaimėlis dažnai sužalojamas šakėmis į galvą~~. Netrūksta ir sarkazmo kupinų juokingų scenų.▼ Laiptai tarp muziejaus aukštų papuošti makabriškais raižiniais, dideliais paveikslais ir šiai savotiškai subkultūrai būdingomis karikatūromis. Pusrūsyje yra velnių tema ~~dekoruotas~~dekoruota ~~baras~~kavinė.▼ ~~== Muziejus ==~~ ▲Velnių muziejuje rengiamos karikatūrų, fotografijų, [[Užgavėnės\|Užgavėnių]] kaukių parodos. Pagrindiniai muziejaus lankytojai yra moksleiviai bei užsienio turistai iš Lenkijos, Čekijos ir Rusijos. Per metus Velnių muziejų aplanko virš 30 ~~tūkstančių~~tūkst. lankytojų. ▲Viršutiniame, trečiajame muziejaus aukšte eksponuojama „velniava“ iš buvusios [[Tarybų Sąjunga\|TSRS]] teritorijos – nuo Armėnijos iki pat Jakutijos. Slaviškos kilmės (rusų, lenkų, ukrainiečių) velnių vaizdavime įžvelgiama bendrų bruožų – pasikartojanti amžina grumtynių su žmonėmis tema. Slavų tautų folklore velnias užima svarbią vietą – valstiečiai buvo priversti nuolat gintis nuo jo piktų užmačių. Kalbama, kad velniai ypač mėgo krėsti pokštus pirtyse, kuriose žmonės buvo nesunkiai užpuolami. ==Nuorodos== ▲Pristatomi daugiausia vyriškos giminės velniai, kurie perteikiami įvairiais būdais. Dauguma jų yra tiesiog meno kūriniai, tačiau dalis pavaizduota kasdieninio naudojimo namų apyvokos daiktuose bei rakanduose: riešutų spaustukai, lėkštės, žarstekliai, pypkės, peleninės ir pan. *http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Velnių_muziejus [[Kategorija:Kauno muziejai]]▼ ▲Daugiausia velnių statulėlių pagaminta iš medžio, akmens ir keramikos, o atvaizdai nutapyti ant šilko bei drobės. Kai kurie bestijos parodomi tradiciškai - su ragais, kiti uodeguoti, gauruoti. Meno dirbinių kolorite dominuoja juoda ir raudona spalvos. Greta pateikiami eksponatai iš Meksikos, Kubos ir Japonijos. [[en:Žmuidzinavičius Museum]] Antrame aukšte eksponuojami drožiniai iš medžio – daugiausia [[Slavai\|slavų]] tautų. Kadangi daugiausia užsienio lankytojų yra iš kaimyninių šalių – Rusijos ir Lenkijos, tai rodo, kad vadinamoji velniška tradicija dar užsilikusi. Be to, slavų pagonybė pamažu taip pat atgimsta. Drožiniai ryškiai perteikia kaimo tradicijas. ▲Pirmame Velnių muziejaus aukšte pateikiami jo pradininko A. Žmuidzinavičiaus kūriniai, sudarę pagrindinį pirminės kolekcijos branduolį. Pastarajam būdingas grynai lietuviško velnio archetipo perteikimas. Parodomos žmonių grumtynės su velniu, jodinėjimas jam „ant sprando“. Neretai kovą su nelabuoju atspindinčios scenos baisios ir netgi žiaurios. Jose nelaimėlis dažnai sužalojamas šakėmis į galvą. Netrūksta ir sarkazmo kupinų juokingų scenų. ▲Laiptai tarp muziejaus aukštų papuošti makabriškais raižiniais, dideliais paveikslais ir šiai savotiškai subkultūrai būdingomis karikatūromis. Pusrūsyje yra velnių tema dekoruotas baras. ▲[[Kategorija:Kauno muziejai]]

Velnių muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų