Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red.,img. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
==Atsiradimo istorija==
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos – [[XIX a.]] vidurio [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Pirmoji dainų šventė surengta [[1843]] m. [[birželio
Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į [[Estija|Estiją]] ([[1869]] m., [[Tartu]]), [[Latvija|Latviją]] ([[1873]] m., [[Ryga]]), kiek vėliau – ir į [[Lietuva|Lietuvą]] ([[1924]] m., [[Kaunas]]). Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės renginius skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje Baltijos tautoms atsiskirti nuo [[Rusija|Rusijos]] ir sukurti (o Lietuvai – atkurti) savarankiškas valstybes. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas [[dainuojanti revoliucija|„dainuojančia revoliucija”]].
Eilutė 9:
[[2003]] m. [[lapkričio 7]] d. [[UNESCO]] pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
==Mažoji Lietuva==
Mažojoje Lietuvoje esantis [[Rambyno kalnas]] tapo mėgstama masinio dainavimo ir žmonių susibūrimo vieta. [[1895]] m. [[vasario 17]] d. čia pirmą kartą lietuviškas choras uždainavo draugijos „Birutė“ dešimtmečio proga. 1895 m. [[gruodžio 2]] d. įsteigta „Tilžės“ lietuvių giedotojų draugija“, kuriai vadovavo [[Vydūnas]]. Draugija [[Tilžė]]je, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Gumbinė]]je, [[Verdainė]]je, [[Rusnė]]je, [[Ragainė]]je, [[Juodkrantė]]je, [[Smalininkai|Smalininkuose]] rengė
vaidinimus, koncertus, vakarus, Jonines. Į šventes susirinkdavo iki 1000 žmonių. [[1902]] m. jos pavadintos dainų šventėmis.
[[1927]] m. [[birželio 6]] d. įvyko pirmoji [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Jungtiniam chorui dirigavo [[Antanas Vaičiūnas]] ir [[Vydūnas]]. 1928 m. Klaipėdos krašto dainų šventė surengta [[Šilutė]]je. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko [[1933]] m. [[birželio 4]]-5 d. (800 dainininkų) ir [[1938]] m. [[liepos 9]]-10 d. (
==Lietuvoje==
eilutė 14 ⟶ 20:
[[Vaizdas:Pirmojidaina.jpg|thumb|250px|Pirmoji Lietuvos dainų šventė Kaune, 1924 m.]]
Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. [[rugpjūčio 23]]
Dainų diena tapo tradicine. Antroji Dainų šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko [[1928]] m. [[liepos 1]]-2 d. Kaune. Joje dalyvavo
Trečią kartą Dainų šventė surengta [[1930]] m. [[birželio
Pirmąja šokių švente laikoma [[1937]] m. [[birželio
[[1920]]–[[1944]] m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos ([[LŠS|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[ateitininkai]]). Nuo 1930 m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
▲[[1927]] m. [[birželio 6]] d. įvyko pirmoji [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Jungtiniam chorui dirigavo [[Antanas Vaičiūnas]] ir [[Vydūnas]]. 1928 m. Klaipėdos krašto dainų šventė surengta [[Šilutė]]je. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko [[1933]] m. [[birželio 4]]-5 d. (800 dainininkų) ir [[1938]] m. [[liepos 9]]-10 d. (apie 2000 dainininkų).
Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu. [[1946]] m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai), skambėjo 5 kompozitorių sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Vyriausieji dirigentai: Nikodemas Martinonis, [[Jonas Švedas]], [[Konradas Kaveckas]], [[Antanas Ilčiukas]].
eilutė 32 ⟶ 36:
Nuo 1950 m. dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Dainų ir šokių šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos ir politikos dogma – Lietuvos menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio.
[[Vaizdas:Stage in Vingis park Vilnius.JPG|thumb|220px|Vingio parko
[[1960]] m. [[Vingio parkas|Vingio parke]] pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui.
Iš dainų ir šokių šventės tradicijos išaugo Moksleivių dainų šventė, pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo [[1964]] m.
Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuotos šventės [[Filadelfija|Filadelfijoje]], [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]] ir kt. 1946 m. Viurcburge (Vokietija) surengta lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventė. Nuo [[1956]] m. užsienyje gyvenančių lietuvių (ypač [[JAV]] ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas penkeri metai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[1990]] m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta Tautine. Nuo 1990 m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos mėnesio pradžioje. Šventėse dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. Iš viso
==Pagrindiniai renginiai==
eilutė 47 ⟶ 51:
*Šokių dienos koncertas
*Dainų diena
==Šaltiniai==
{{ref}}
{{kultūra-stub}}
| |||