Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red.,img.
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
==Atsiradimo istorija==
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos – [[XIX a.]] vidurio [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Pirmoji dainų šventė surengta [[1843]] m. [[birželio 1525]] d. [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[CiūrichasCiurichas|CiūrichoCiuricho]] miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireškimuipasireiškimui. [[1845]] m. tokia pat šventė įvykosurengta [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Viurcburgas|Viurcburge]]. Vokiečių dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, didingumu, vykdavo ant didžiulių bažnyčių laiptų, aikštėse, vėliau – stadionuose. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko [[1928]] m. [[Austrija|Austrijoje]], [[Franz Schubert|Franco Šuberto]] 100-ųjų mirties metinių proga, kai į [[Viena|Vieną]] suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Ilgainiui dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje išblėso.
 
Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į [[Estija|Estiją]] ([[1869]] m., [[Tartu]]), [[Latvija|Latviją]] ([[1873]] m., [[Ryga]]), kiek vėliau – ir į [[Lietuva|Lietuvą]] ([[1924]] m., [[Kaunas]]). Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės renginius skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje Baltijos tautoms atsiskirti nuo [[Rusija|Rusijos]] ir sukurti (o Lietuvai – atkurti) savarankiškas valstybes. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas [[dainuojanti revoliucija|„dainuojančia revoliucija”]].
Eilutė 9:
 
[[2003]] m. [[lapkričio 7]] d. [[UNESCO]] pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
 
==Mažoji Lietuva==
Mažojoje Lietuvoje esantis [[Rambyno kalnas]] tapo mėgstama masinio dainavimo ir žmonių susibūrimo vieta. [[1895]] m. [[vasario 17]] d. čia pirmą kartą lietuviškas choras uždainavo draugijos „Birutė“ dešimtmečio proga. 1895 m. [[gruodžio 2]] d. įsteigta „Tilžės“ lietuvių giedotojų draugija“, kuriai vadovavo [[Vydūnas]]. Draugija [[Tilžė]]je, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Gumbinė]]je, [[Verdainė]]je, [[Rusnė]]je, [[Ragainė]]je, [[Juodkrantė]]je, [[Smalininkai|Smalininkuose]] rengė
vaidinimus, koncertus, vakarus, Jonines. Į šventes susirinkdavo iki 1000 žmonių. [[1902]] m. jos pavadintos dainų šventėmis.
 
[[1927]] m. [[birželio 6]] d. įvyko pirmoji [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Jungtiniam chorui dirigavo [[Antanas Vaičiūnas]] ir [[Vydūnas]]. 1928 m. Klaipėdos krašto dainų šventė surengta [[Šilutė]]je. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko [[1933]] m. [[birželio 4]]-5 d. (800 dainininkų) ir [[1938]] m. [[liepos 9]]-10 d. (apie 2000 dainininkų).
 
==Lietuvoje==
eilutė 14 ⟶ 20:
 
[[Vaizdas:Pirmojidaina.jpg|thumb|250px|Pirmoji Lietuvos dainų šventė Kaune, 1924 m.]]
Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. [[rugpjūčio 23]]- ir 25 d. Kaune, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius buvo [[Juozas Žilevičius]], vyriausieji dirigentai: [[Juozas Naujalis]], [[Stasys Šimkus]] ir [[Julius Štarka]], grupinių chorų dirigentai: [[Kostas Gurevičius]], [[Mykolas Karka]], [[Apolinaras Likerauskas]], [[Vladas Paulauskas]], [[Antanas Vaičiūnas]]. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 8677 chorai (apie 3000 dainininkų), 50 tūkst. klausytojų. <ref>J.Strimaitis. Dainų Diena ir jos bendrieji įspūdžiai // Lietuva, 1924 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 192 (1693), 4 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38545]</ref>
 
Dainų diena tapo tradicine. Antroji Dainų šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko [[1928]] m. [[liepos 1]]-2 d. Kaune. Joje dalyvavo apie 6000 dainininkų: 51 bažnytinis choras, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų chorai, 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų, Rygos lietuvių „Šviesos“ choras (vad. [[Juozas Karosas]]). Jungtiniam chorui dirigavo [[Stasys Šimkus]] ir [[Juozas Gruodis]]. Šventės metu 250 moksleivių aikštėje atliko gimnastikos pratimus. Jiems akompanavo choras, dainuodamas populiarias liaudies dainas. Antroji Dainų šventė sulaukė 100 tūkst. klausytojų. <ref>Dainų Šventės pirma diena // [[Lietuvos aidas]], 1928 m. liepos 2 d. Nr. 121 (335), 3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66306]</ref>
 
Trečią kartą Dainų šventė surengta [[1930]] m. [[birželio 3020]] d. [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] mirties 500 metų sukakčiai paminėti. JojeDalyvavo taip200 patchorų dalyvavoir 60009000 dainininkų. Atlikti 24 kūriniai – viena psalmė, šeši originalūs kūriniai ir harmonizuotos liaudies dainos. Vyriausieji dirigentai: [[Juozas Naujalis]], [[Nikodemas Martinonis]], Juozas Gruodis.
 
Pirmąja šokių švente laikoma [[1937]] m. [[birželio mėnesį29]] d. Kaune [[Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos”]] organizacijos surengta šventė, kurioje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių. <ref>Jaunalietuviai baigė savo sąskrydį // [[Lietuvos žinios]], 1937 m. birželio 30 d. Nr. 144 (5413), 2 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83494]</ref>
 
[[1920]]–[[1944]] m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos ([[LŠS|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[ateitininkai]]). Nuo 1930 m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
 
[[1927]] m. [[birželio 6]] d. įvyko pirmoji [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Jungtiniam chorui dirigavo [[Antanas Vaičiūnas]] ir [[Vydūnas]]. 1928 m. Klaipėdos krašto dainų šventė surengta [[Šilutė]]je. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko [[1933]] m. [[birželio 4]]-5 d. (800 dainininkų) ir [[1938]] m. [[liepos 9]]-10 d. (apie 2000 dainininkų).
 
Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu. [[1946]] m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai), skambėjo 5 kompozitorių sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Vyriausieji dirigentai: Nikodemas Martinonis, [[Jonas Švedas]], [[Konradas Kaveckas]], [[Antanas Ilčiukas]].
eilutė 32 ⟶ 36:
Nuo 1950 m. dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Dainų ir šokių šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos ir politikos dogma – Lietuvos menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio.
 
[[Vaizdas:Stage in Vingis park Vilnius.JPG|thumb|220px|Vingio parko scenaestrada]]
[[1960]] m. [[Vingio parkas|Vingio parke]] pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui.
 
Iš dainų ir šokių šventės tradicijos išaugo Moksleivių dainų šventė, pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo [[1964]] m.
 
Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuotos šventės [[Filadelfija|Filadelfijoje]], [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]] ir kt. 1946 m. Viurcburge (Vokietija) surengta lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventė. Nuo [[1956]] m. užsienyje gyvenančių lietuvių (ypač [[JAV]] ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas penkeri metai.
 
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[1990]] m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta Tautine. Nuo 1990 m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos mėnesio pradžioje. Šventėse dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. Iš viso yra surengta 1617 Dainų švenčių.
 
==Pagrindiniai renginiai==
eilutė 47 ⟶ 51:
*Šokių dienos koncertas
*Dainų diena
 
==Šaltiniai==
{{ref}}
 
{{kultūra-stub}}