Gegužės trečiosios Konstitucija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Seimas susirinko [[1788]] m. [[spalio 6]] d., o [[lapkričio 10]] d. seime [[Stanislovas Poniatovskis|Stanislovo Poniatovskio]] pasakyti žodžiai: „Karalius su tauta, tauta su karaliumi“ tapo oficialiu [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seimo]] darbo devizu į valstybės pertvarkymų epochą. [[1789]] m. [[rugsėjo 7]] d. seimas sudarė Deputaciją valdymo formai pataisyti. Jai vadovavo [[Podolės Kamenecas|Kameneco]] vyskupas [[Adomas Krasinskis]]. Komisijos darbe dalyvavo Lietuvos rūmų [[maršalka]] [[Ignotas Potockis]], Lietuvos pakancleris [[Jokimas Liutauras Chreptavičius]], vienas žymiausių [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seimo]] veikėjų, publicistas ir švietėjas Hugas Kolontajus, Stanislovas Stasičius ir kiti.

Lapkričio mėnesį seimas nutarė Lenkijoje ir Lietuvoje įsteigti 72 civilinės-karinės tvarkos komisijas, kurios tapo pirmosiomis vietinės valdžios institucijomis, turėjusiomis atlikti naujas, laiko reikalavimus atitinkančias administravimo funkcijas. [[Didžioji Prancūzijos revoliucija]], jos atgarsiai tautoje tik pagreitino įvykius. [[1789]] m. lapkričio pabaigoje į [[Varšuva|Varšuvą]] iš Respublikos karališkųjų miestų atvyko 141 delegacija ir 269 atstovai Varšuvos rotušėje surašė „miestų suvienijimo aktą“, kurį parengė Senosios Varšuvos prezidentas [[Janas Dekertas]] ir Hugas Kolontajus.

[[Lapkričio 25]] d. [[Stanislovas Poniatovskis|Stanislovo AugustoPoniatovskio]] dvidešimt penktųjų karūnavimo metinių proga į valdovo pilį atvyko „juodoji procesija“. Delegacijos nariai juodais rūbais tylėdami įteikė karaliui savo prašymus dėl miestiečių pilietinių teisių. Tokia drastiška miesto atstovų akcija netrukus davė vaisių – buvo sudaryta deputacija miestų įstatymui parengti, kuriai vadovavo [[Poznanė]]s [[vyskupas]] Antonis Okenckis.

[[1789]] m. rudenį susiformavo vadinamoji patriotų partija, kurios lyderiais tapo Ignotas Potockis ir jo brolis [[Stanislovas Kostka Potockis]], [[Podolė]]s žemių [[kaštelionas]] [[generolas]] [[Adomas Kazimieras Čartoriskis]] ir seimo [[maršalka]] [[Stanislovas Malachovskis]]. Labai aktyviai su jais bendradarbiavo vis didesnę įtaką įgaunantis H.Hugas Kolontajus.

[[1789]] m. gruodžio mėnesį seimui buvo pateiktos „Taisyklės valdymo formai pataisyti“, kurias parengė Ignotas Potockis. Tai buvo taktinis žingsnis, turėjęs įžiebti seime diskusijas dėl būsimojo valstybės modelio. Kiek vėliau, [[1790]] m. rugpjūtį, Deputacija seimui pateikė didžiulį, 658 straipsnių „Projektą valdymo formai pataisyti“. Jame buvo išdėstyti nuogąstavimai dėl vykdomosios valdžios sustiprėjimo.

[[1790]] m. rudenį baigėsi seimo kadencija, bet, kad nebūtų nutrauktas reformų kūrimo procesas, nutarta tuometiniams seimo nariams pratęsti mandatus dar dvejiems metams, o [[lapkričio 16]] d. paskirti nauji rinkimai, po kurių seimas darbą pradėjo būdamas dvigubos sudėties. Po rinkimų karaliaus stovyklai jau priklausė beveik du trečdaliai narių iš 180 naujai išrinktų, kurie atstovavo jau kitai politinio ir kultūrinio gyvenimo tradicijai, išauklėtai pagal [[Edukacinė Komisija|Edukacinės Komisijos]] pilietinio lavinimo programą, kurie aiškiai suvokė individualios pilietinės atsakomybės ir su ja susijusios konkrečios veiksmų programos reikšmę valstybės gyvenime.