Stanislovas Leščinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 51:
Po [[Karolis XII|Karolio XII]] įsiveržimo į Lenkiją [[1702]] m., [[1704]] m. [[liepos 12]] d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos seime karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas karaliumi. Po [[Karolis XII|Karolio XII]] pralaimėjimo prie [[Poltavos mūšis|Poltavos]] ([[1709]]) Stanislovas Leščinskis neteko švedų kariuomenės paramos ir [[1710]] m. [[vasario 4]] d. emigravo į Prūsiją, o po to į [[Prancūzija|Prancūziją]].
 
[[1725]] m. išleido dukterį už [[Liudvikas XV|Liudviko XV]]. [[1733]] m. [[vasario 2]] d. mirė [[Augustas II]]. Nors bajorijos dauguma ir [[Prancūzija]] palaikė Stanislovą Leščinskį, [[Austrija]] bei [[Prūsija]] rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį [[Saksonija|Saksonijoje]] [[Frydrichas Augustas III Saksas|Frydrichą Augustą]]. [[1733]] m. [[rugsėjo 12]] d. elekcinis seimas valdovu paskelbė Stanislovą Leščinskį, tačiau kovą dėl sosto laimėjo [[Rusija|Rusijos]] palaikomas [[Augustas III Saksas|Frydrichas Augustas]].
 
Pagal Vienos sutartį [[1738]] m. Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į [[Lenkija|Lenkijos]] sostą ir gavo valdyti [[Lotaringija|Lotaringiją]] (Prancūzija).