Vincas Dvaranauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
pap. |
||
Eilutė 2:
==Biografija==
Kilęs iš valstiečių, mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir 1899 metais buvo įšventintas kunigu. Baigęs [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę akademiją]], nuo 1903 m. buvo Seinų kunigų seminarijos profesoriumi ir vicerektoriumi. 1910 metais Seinuose įsteigė [[Šv. Zitos draugija|Šv.Zitos draugiją]], vienijusią lietuves tarnaites. 1911 m. įstojo į marijonus, 1917-25 m. ir 1933-37 m. buvo marijonu parapijos klebonu Marijampolėje, [[Panevėžys|Panevėžio]] bei [[Ukmergė]]s vienuolynų vyresniuoju. 1939 metais persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur perėmė marijonų vienuolyno valdymą, vėliau buvo paskirtas [[Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčia|Šv.Ignoto bažnyčios]] rektoriumi ir marijonų ordino provincijolu.
Vincas Dvaranauskas buvo aktyvus visuomenininkas. Kartu su kolegomis 1905 m. įsteigė spaustuvę „Laukaitis, Dvaranauskas, Narijauskas Ir Bendrovė“, kuri leido religinį žurnalą [[Vadovas (žurnalas)|„Vadovas“]] bei savaitraštį [[Žiburys (savaitraštis)|„Žiburys“]] su priedais ''Artojas'', ''Šaltinėlis'', ''Vainikas'', ''Vainikėlis'' ir ''Kvieslys''. Dar būdamas [[Pilypavas|Pilypavo]] bažnyčios klebonu 1917 m. dalyvavo [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijoje]], kuri išrinko [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]], paskelbusią šalies [[Nepriklausomybė|Nepriklausomybę]]. Ilgametis katalikiškos spaudos bendradarbis. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metu slėpė ir išgelbėjo keturis žydų tautybės vaikus. <ref>[http://www.genocid.lt/Leidyba/12/sakaite.htm Viktorija Sakaitė. Lietuvos dvasininkai – žydų gelbėtojai]</ref>
| |||