Jo trumpo valdymo metu [[1672]] m. Respublika pralaimėjo [[Osmanų imperija]]i kovas už Podolę. 100 000 turkų armija, kuriai vadovavo sultonas [[Mehmedas IV]] kartu su pasidavusiais kazokais, apsupo [[Kamenec Podolskas|Kamenec Podolską]], kurio gynėjai [[rugsėjo 26]] d. kapituliavo, tačiau likusieji tvirtovėje 800 vyrų susisprogdino kartu su savo vadu Volodijovskiu. Dėl to šaliješalyje kilo neramumai ir grėsė vidaus karas tarp netekusių valdžios dvariškių (Golembo konfederacija) ir etmono J.[[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]]. Tik abiem pusėm nusileidus, buvo išvengta konflikto. Prancūziškoji partija pagaliau apie karaliaus pašalinimą jau nebegalvojo, nes mirė jų kandidatas Kondei ([[1672]] m.). Į karą pašaukta bajorija ruošėsi kariauti ne su turkais, o su karaliaus priešu, galingiausiu prancūziškosios partijos didiku, Lenkijos etmonu [[Jonas Sobieskis|Jonu Sobieskiu]]. Gavus paramą iš popiežiaus ir sustiprinus artileriją, Jonui Sobieskiui pavyko turkus apsupti [[Chustas|Chocimo]] tvirtovėje ir [[1673]] m. lapkričio 11 d. šturmu užimti įtvirtinimus, paimti apie 10.000 belaisvių ir dalį žemių. Stiprėjant lenkų bajorų partijai, drauge augo ir etmono J.Jono Sobieskio populiarumas. Ypač jį, kaip gerą vadą, palaikė kariuomenė ir Lenkijos pietinių sričių bajorija, kurią jis apgynė nuo turkų.
