|
FUCK YOU! :P
'''Tradicija''' ('''Paprotys''') – žmonių [[sąmonė]]je ir [[gyvenimas|gyvenime]] užsifiksavusios [[elgesys|elgesio]] [[norma|normos]] ir [[taisyklė]], jų atlikimo tvarka.
Tradicija ir paprotys iš esmės yra vienas ir tas pats: pirmasis žodis – tarptautinis ([[lotynų kalba|lot.]] ''traditio'' – „perdavimas“), antrasis – [[lietuvių kalba|lietuviškas]] (pripratimas, įpratimas). Dažnai vartojama žodžių samplaika – „papročiai ir tradicijos“.
Kalendoriniai papročiai yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių. Jie atsirado pirmiausiai verčiantis [[medžioklė|medžiokle]] ir maisto rankiojimu, vėliau – [[žemdirbystė|žemdirbyste]] ir [[gyvulininkystė|gyvulinkyste]]. Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės vystimąsi.
Beveik visa liaudies žodinė ir meninė kūryba įsitvirtino papročiuose ir [[apeigos]]e, kurios mažai pakeistos, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors kalendorinių [[šventė|švenčių]] šventimas dėl socialinių, ekonominių, psichologinių priežasčių vis labiau praranda „prigimtinę“ paskirtį, tačiau daugelis jos funkcijų tebėra veiksmingos.
Visapusiškai lavinamas [[jaunimas|jaunimą]], ugdomas gyvybingas, jautrus, doras, kūrybiškas, grožį mylintis žmogus. [[Folkloras]], papročiai, [[apeigos]] buvo viena svarbiausių vaikų [[auklėjimas|auklėjimo]] ir [[lavinimas|lavinimo]] priemonių. Viena reikšmingiausių liaudies kūrybos ypatybių, išreiškiančių liaudies [[pasaulėžiūra|pasaulėžiūros]] esmę, kad čia neatskiriamai persipina ir dera [[grožis|grožio]], [[dorovė]]s, pažinimo pradai, sukurdami [[harmonija|harmoningumą]], universalumą.
[[žaidimas|Žaidimai]] lavina vikrumą bei [[orientacija|orientaciją]], fizinę bei dvasinę [[kultūra|kultūrą]], formuoja [[dorovė|dorovines]] nuostatas, moko bendrauti. [[daina|Dainos]], [[šokis|šokiai]] metu tenkina [[pažinimas|pažintinius]] žmogaus poreikius, ugdo meilę [[gamta]]i, formuoja [[kalba|kalbos]] bei [[muzika|muzikinius]] [[įgūdžiai|įgūdžius]], [[mįslė]]s - skatina [[mąstymas|mąstymo]] ir [[vaizduotė]]s vystymąsi, [[daiktas|daiktų]] ir [[reiškinys|reiškinių]] ypatybių pažinimą, kalbos raiškumą.
Papročiai ir tradicijos jungė [[seneliai|senelius]] su [[anūkas|anūkais]], [[tėvai|tėvus]] ir [[vaikas|vaikus]], [[brolis|brolius]] ir [[sesuo|seseris]], perdavė vyresniųjų patirtį jaunesniems.
Tradicijos supažindina žmones su [[tauta|tautos]] [[istorija]], kultūros vertybėmis, padeda pažinti savo tautos kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją, formuotis tautinei savimonei, etniniam kultūros ugdymui.
== Antropologija, sociologija, kultūrologija ==
[[antropologija|Antropologijoje]], [[sociologija|sociologijoje]] ir [[kultūrologija|kultūrologijoje]] - papročių ir praktikų rinkinys (pvz., [[Kalėdos|Kalėdų]] [[šventė]]s tradicijos).
Kalendorinių švenčių papročiai ir tradicijos savo kilme susijusę su senovės [[kultūra]], paslaptinga [[žemė]]s ir [[vanduo|vandens]] [[stichija]], iš kurios atsiranda [[gyvybė]]. Senasis [[tikėjimas]] [[mėnulis|mėnulio]] įtaka [[augmenija|augmenijos]] augimui ir vystymuisi pagal [[mėnulio frazės|fazes]], [[kalendorius|kalendoriniuose]] papročiuose išliko iki mūsų dienų. Kalendoriniuose papročiuose yra išlikusių [[chtoniniai dievai|chtoninių dievybių]] (žemės, augmenijos) sugebėjimas per [[mirtis|mirtį]] vėl atgimti naujam gyvenimui. Tokio tikėjimo pėdsakų yra [[kūčios|Kūčių]], [[saulėgrįža|saulėgrįžos]] (solsticijos), [[užgavėnės|Užgavėnių]] papročiuose.
[[šeima|Šeimos]], [[giminė]]s tradicijos puoselėjamos iš senų laikų. Nuo [[gimimas|gimimo]] ligi [[mirtis|mirties]] žmogų lydi per amžius susiklosčiusios šeimos, giminės ir [[bendruomenė]]s papročiai, kuriais remiasi [[asmuo|asmens]] perėjimo etapai iš vienos socialinės ar egzistencinės būsenos į kitą. [[Gimimas]], [[krikštas]], [[piršlybos]], [[vedybos]], [[amatas|amato]], [[turtas|turto]] ir socialinės padėties įgijimas, [[mirtis]] - visi šie esminiai žmogaus gyvenimo momentai tradiciškai palydimi [[apeigos|apeigomis]] ir [[ritualas|ritualais]], švenčiami savųjų ir kaimynų rate.
== Filosofija ==
* [[Filosofija|Filosofijoje]] - mokymas, perduodamas iš kartos į kartą, filosofinėje mokykloje, filosofinės krypties atstovų.
== Religija ==
[[religija|Religijoje]] - mokymas, perduodamas iš [[karta|kartos]] į kartą, religiniame judėjime. Tačiau šiose tradicijose jau atsirado nemažai naujoviškų bruožų.
Krikščioniškame bažnytiniame kalendoriuje tradicinės šventės pavadintos šventojo vardu (pvz., [[rugpjūčio 15]] – Šv. Marijos gimimo šventė, kitaip [[žolinė]]). Žmonės taip vadindavo tuos kalendoriaus taškus, pagal kuriuos rikiuodavo savo lauko darbų pradžią, pabaigą ir visą savo [[buitis|buitį]].
[[Kategorija:Tradicijos| ]]
[[ar:التراث]]
[[bn:ঐতিহ্য]]
[[bs:Tradicija]]
[[cs:Tradice]]
[[da:Tradition]]
[[de:Tradition]]
[[en:Tradition]]
[[et:Traditsioon]]
[[es:Tradición]]
[[eo:Tradicio]]
[[fr:Tradition]]
[[fy:Tradysjes]]
[[he:מסורת]]
[[hu:Hagyomány]]
[[ia:Tradition]]
[[ja:伝統]]
[[la:Traditiones]]
[[nl:Traditie]]
[[nn:Tradisjon]]
[[pl:Tradycja]]
[[pt:Tradição]]
[[ru:Традиция]]
[[simple:Tradition]]
[[sr:Традиција]]
[[fi:Perinne]]
|
