Fantastika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Adding commons link to Category:Fantasy art in sv wiki
Leia~ltwiki (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Fantastika''' – [[literatūra|literatūros]], [[dailė]]s, [[kinas|kino]], [[žaidimas|žaidimų]] žanras, kurio [[siužetas|siužetų]]kūrinių araplinka yra aplinkosnepanaši pagrindinisį bruožasrealųjį pasaulį. [[mokslas|mokslu]]Tai grindžiamosgali ateitiesbūti prognozės,įsivaizduota [[vaizduotėateitis]]s sukurti praeities ar [[praeitis]], visoalternatyvi alternatyviųdabartis, pasauliųparaleliniai vaizdaipasauliai ir kitakt. Fantastika besidomintys žmonės vadinami ''fantastais''.
 
Lietuviškas terminas „fantastika" aprėpia stambiausius porūšius - [[mokslinė fantastika|mokslinę fantastiką]] ir [[maginė fantastika|maginę fantastiką]], - taip pat kitus susijusius žanrus, kartais įtraukiamus į mokslinės ar maginės fantastikos rėmus, kartais visai nelaikomus fantastika: pvz., [[utopija|utopiją]], [[alternatyvioji istorija|alternatyviąją istoriją]], [[siaubo literatūra|siaubo literatūrą]] ar [[magiškasis realizmas|magiškąjį realizmą]].
Anglų kalba vieno žodžio pavadinti visam reiškiniui neturi, čia įvardijamos atskiros sritys ''science fiction'' ([[mokslinė fantastika]]), ''fantasy'' ([[fantasy|maginė fantastika]]).
 
== Istorija ==
Lietuvių fantastinės literatūros užuomazgos siekia tarpukario laikotarpį ([[Justinas Pilyponis|Justino Pilyponio]] nebaigtas dviejų dalių [[romanas]] „Antrasis pasaulio tvanas“), sovietmiečiu Lietuvoje gana aktyviai besiplėtojusi mokslinė fantastika, tuo metu pasirodę romanai „Nemirtingumo lygtis“ ([[Vytautas Norbutas|V. Norbutas]]) ar „Deimo efektas“ ([[Kazys Paulauskas|K. Paulauskas]]) laikomi lietuviškos mokslinės fantastikos klasika.
Fantastinės [[Literatūra|literatūros]] pirmtakais gali būti laikomi [[Antika|Antikos]], [[Indija|Indijos]], [[Babilonas|Babilono]], [[Keltai|keltų]] epai (''„[[Odisėja]]“'', ''„[[Mahabharata]]“'', ''„[[Gilgamešo epas]]“'') ir mitologija. Tačiau šiuolaikinės fantastikos pradžia paprastai laikomas XIX amžius, kai išpopuliarėjo [[gotiškasis romanas]]. [[Mary Shelley|Meri Šeli]] ''„[[Frankenšteinas]]"'' vadinamas šiuolaikinio fantastinio romano užuomazga. Kiti ankstyvieji kūriniai - [[John Ruskin|Džono Ruskino]] ''„Auksinės upės karalius“'' ([[1841]] m.), [[George MacDonald|Džordžo Makdonaldo]] ''„Fantastai“'' bei ''„Princesė ir goblinas“'' ([[1858]] m.), [[William Morris|Viljamo Moriso]] romanai.
 
[[Mokslinė fantastika|Mokslinei fantastikai]] pagrindus padėjo [[Žiulis Vernas]], [[Herbertas Velsas]]. Šiuolaikinei [[maginei fantastikai]] ypač didelę įtaką padarė [[John Ronald Reuel Tolkien|Dž.R.R. Tolkino]] darbai.
[[1979]] m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis fantastų klubas Lietuvoje – „[[Dorado (klubas)|Dorado]]“ (įkūrėjas ir ilgametis prezidentas – [[Gediminas Beresnevičius]]), [[1984]] m. – Kauno fantastikos mėgėjų klubas „[[Feniksas (klubas)|Feniksas]]“.
 
[[1923]] m. buvo išleistas pirmasis žurnalas fantastikos mėgėjams ''„Nenormalūs pasakojimai“'', taip pat dar vėliau pradėtas leisti ''„[[Mokslas|mokslo]] ir fantastikos dienraštis“''.
[[Rolandas Maskoliūnas|Rolando Maskoliūno]] iniciatyva nuo devintojo dešimtmečio pabaigos fantastika „[[Videokaukas|Videokauko]]“ laidos dėka ėmė vis labiau skverbtis į TV eterį, [[1989]] m. įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimas „[[Lituanicon|Lituanikonas]]“ (nuo tol vyksta kasmet).
 
[[1960]] - [[1970]] m. prasidėjo intensyvus fantastinio žanro [[Stalovaidmenų žaidimai|stalo]] ir [[Kompiuteriniai žaidimai|kompiuterinių žaidimų]] gaminimas, [[Žmonija|žmonijos]] akis pasiekė: ''„Požemiai ir drakonai“'' ({{en|Dungeons & Dragons}}), ''„Užmirštosios, karalystės“'' ({{en|Forgotten Realms}}) bei ''„Karo, kirvis“'' ({{en|Warhammer}})''.
Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje pradėjo veikti specializuota fantastikos leidykla „[[Eridanas (leidykla)|Eridanas]]“, pradėta leisti lietuvių autorių fantastinių apsakymų ir apysakų antologija „[[Geriausia Lietuvos fantastika]]“ (iki [[2006]] m. kovo mėn. pasirodė 5 tomai), serija „Lietuvių fantastikos biblioteka“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 2 knygos). Dauguma kitų fantastikos autorių ir entuziastų kūrinius leido savo lėšomis, bet platesnio atgarsio visuomenėje jie nesulaukė, o jų kokybė taip pat abejotina.
 
== Istorija ==
 
== Fantastika Lietuvoje ==
Pirmaisiais fantastinės [[Literatūra|literatūros]] kūriniais laikomi [[Antika|Antikos]], [[Indija|Indijos]], [[Babilonas|Babilono]], [[Keltai|keltų]] kūrėjų epai (''„[[Odisėja]]“'', ''„[[Mahabharata]]“'', ''„[[Gilgamešo epas]]“'', ''„Britaniškasis mitas“''), gausūs [[Religija|religinių]] - [[Mitas|mitinių]] aspektų, skaitytojui parodančių naują nežmoniškąjį [[Dievybė|dievybių]] pasaulėvaizdį. Fantastiški šių epų siužetai bei pasakojimai apie drąsiųjų didvyrių nuotykius, kovas įkvėpė didžiąją šiuolaikinių [[Rašytojas|rašytojų]] auditoriją.
 
Lietuvių fantastinės literatūros užuomazgos siekia tarpukario laikotarpį ([[Justinas Pilyponis|Justino Pilyponio]] nebaigtas dviejų dalių [[romanas]] „Antrasis pasaulio tvanas“), sovietmiečiu Lietuvoje gana aktyviai besiplėtojusi mokslinė fantastika, tuo metu pasirodę romanai „Nemirtingumo lygtis“ ([[Vytautas Norbutas|V. Norbutas]]) ar „Deimo efektas“ ([[Kazys Paulauskas|K. Paulauskas]]) laikomi lietuviškos mokslinės fantastikos klasika.
Pradžią šiuolaikinės fantastinės literatūros erai suteikė [[John Ruskin|Džono Ruskino]] knyga ''„Auksinės upės karalius“'' ([[1841]] m.), [[George MacDonald|Džordžo Makdonaldo]] [[novelė]]s ''„Fantastai“'' ir ''„Princėsė ir goblinas“'' ([[1858]] m.) bei įmantrūs [[John Ronald Reuel Tolkien|D. R. R. Tolkino]] darbai (''„[[Beovulfas]]“'', ''„[[Žiedų valdovas]]“''). Taip pat neverta užmiršti ir [[William Morris|Viljamo Moriso]] fantastinių [[Romanas|romanų]].
 
[[1979]] m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis fantastų klubas Lietuvoje – „[[Dorado (klubas)|Dorado]]“ (įkūrėjas ir ilgametis prezidentas – [[Gediminas Beresnevičius]]), [[1984]] m. – Kauno fantastikos mėgėjų klubas „[[Feniksas (klubas)|Feniksas]]“.
[[1923]] m. buvo išleistas pirmasis žurnalas fantastikos mėgėjams ''„Nenormalūs pasakojimai“'', taip pat dar vėliau pradėtas leisti ''„[[Mokslas|mokslo]] ir fantastikos dienraštis“''.
 
[[Rolandas Maskoliūnas|Rolando Maskoliūno]] iniciatyva nuo devintojo dešimtmečio pabaigos fantastika „[[Videokaukas|Videokauko]]“ laidos dėka ėmė vis labiau skverbtis į TV eterį, [[1989]] m. įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimas „[[Lituanicon|Lituanikonas]]“ (nuo tol vyksta kasmet).
Ankstyviausi [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] atstovai buvo [[Žiulis Vernas]], [[Herbertas Velsas]], [[Artūras Konan Doilis]] ir daugelis kitų, sukūrę šios fantastikos pagrindus. Pradėjo formuotis [[XIX amžius|XIX]] amžiaus viduryje.
 
Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje pradėjo veikti specializuota fantastikos leidykla „[[Eridanas (leidykla)|Eridanas]]“, pradėta leisti lietuvių autorių fantastinių apsakymų ir apysakų antologija „[[Geriausia Lietuvos fantastika]]“ (iki [[2006]] m. kovo mėn. pasirodė 5 tomai), serija „Lietuvių fantastikos biblioteka“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 2 knygos). Dauguma kitų fantastikos autorių ir entuziastų kūrinius leido savo lėšomis, bet platesnio atgarsio visuomenėje jie nesulaukė, o jų kokybė taip pat abejotina.
[[1960]] - [[1970]] m. prasidėjo intensyvus fantastinio žanro [[Stalo žaidimai|stalo]] ir [[Kompiuteriniai žaidimai|kompiuterinių žaidimų]] gaminimas, [[Žmonija|žmonijos]] akis pasiekė ''„Požemiai ir drakonai“'' ({{en|Dungeons & Dragons}}), ''„Užmirštosios karalystės“'' ({{en|Forgotten Realms}}) bei ''„Karo kirvis“'' ({{en|Warhammer}}).
 
[[XXI amžius|XXI a.]] fantastus užkrėtė [[J. K. Rowling]] knygos apie burtininką [[Haris Poteris|Harį Poterį]], [[Peter Jackson|Peterio Džeksono]] ''„[[Žiedų valdovas|Žiedų valdovo]]“'' ir Marko Džonsono ''„[[Narnijos kronikos|Narnijos kronikų]]“'' [[Filmas|filmų]] trilogijos.
 
== Fantastikos archetipai ==
eilutė 49 ⟶ 48:
== Nuorodos ==
*[http://www.fantastika.lt Lietuvos fantastų tinklalapis]
*[http://fantascius.lt LietuvosTinklaraštis fantastikosapie tinklraštisfantastiką lietuviškai]
{{pramog-stub}}
{{Commons|Category:Fantasy art|no=T}}
eilutė 56 ⟶ 55:
[[Kategorija:Literatūros žanrai]]
 
[[bgde:ФентъзиFantastik]]
[[en:Speculative fiction]]
[[cs:Fantasy]]
[[daes:FantasyFantástico]]
[[deet:FantasyUlmekirjandus]]
[[enfr:FantasyFantastique]]
[[hr:Spekulativna fikcija]]
[[eo:Fantasto]]
[[es:Género fantástico]]
[[et:Imeulme]]
[[fa:فانتزی]]
[[fi:Fantasiakirjallisuus]]
[[fr:Fantasy]]
[[he:פנטזיה]]
[[hu:Fantasy]]
[[it:Fantasy]]
[[ja:ファンタジー]]
[[ko:판타지]]
[[lv:Fantastika]]
[[nlpl:FantasyFantastyka]]
[[pt:Literatura fantástica]]
[[nn:Fantasy]]
[[plro:FantasyFantastic]]
[[srru:Фантастика]]
[[pt:Fantasia (gênero)]]
[[ro:Fantasy]]
[[ru:Фэнтези]]
[[sco:Fantasie]]
[[simple:Fantasy]]
[[sk:Fantasy]]
[[sq:Fantazia]]
[[sr:Фантастика]]
[[sv:Fantasy]]
[[th:แฟนตาซี]]
[[tr:Fantezi]]
[[uk:Фентезі]]
[[yi:פאנטאזיע]]
[[zh:奇幻小说]]