Atomo branduolys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Atomo branduolys''' – tankus regionas [[Atomas|atomo]] centre, sudarytas iš [[Protonas|protonų]] ir [[Neutronas|neutronų]]. Branduolys lyginant su viso atomo dydžiu labai mažas. Beveik visa atomo masė sukoncentruota branduolyje, orbitose skriejantys [[Elektronas|elektronai]] sudaro tik labai nedidelę masės dalį.

[[Elektromagnetinė sąveika]], stumianti panašius krūvius vieną nuo kito, neleidžia susijungti protonams be neutronų. Be neutronų branduolys labai greitai suirtų. Kai neutronai ir protonai yra labai arti vienas kito, juos veikia [[stiprioji sąveika]], traukianti neutronus prie protonų. Stiprioji sąveika daug stipresnė už [[Elektromagnetinė jėga|elektromagnetinę jėgą]] ar [[Gravitacija|gravitaciją]], tačiau veikia tik labai trumpais atstumais.

Vieninteliam [[Vandenilis|vandenilio]] branduoliui neutronai nebūtini, bet tik todėl, kad jis sudarytas iš vieno protono. [[Helis|Helio]] stabilios formos branduolyje yra du protonai ir du neutronai. Dauguma lengvesniųjų elementų yra stabilūs, kai jų branduolyje yra maždaug po lygiai protonų ir neutronų. Sunkesniems elementams reikia daugiau neutronų stabilumui išlaikyti.

Tas pats elementas gali egzistuoti su įvairiu neutronų skaičiumi branduolyje. Tokios elemento atmainos vadinamos [[Izotopas|izotopais]].

[[Nukleonas|Nukleono]] ([[Neutronas|neutrono]] arba [[Protonas|protono]]) dydis yra [[Femtometras|femtometrų]] eilės (1 fm = 10^-15 m). Vieno kubinio milimetro glaudžiai suspaustos branduolinės medžiagos masė būtų apie 200'000 tonų. Iš panašios medžiagos sudarytos [[Neutroninė žvaigždė|neutroninės žvaigždės]].