Pranas Vaičaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Jautrus, melancholiškas, prisirišęs prie artimųjų jaunuolis išgyveno kilusį su namiškiais konfliktą, tačiau valingai veržėsi į mokslus – [[1895]] m. [[rugpjūčio 16]] d. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Teisės fakultetą. Nepaisydamas sunkių materialinių sąlygų, [[Peterburgas|Peterburge]] P.Vaičaitis aktyviai dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, intensyviai lavinosi, rašė ir vertė, sekė [[spaudos draudimas|draudžiamą]] lietuvių spaudą ir pats joje bendradarbiavo, domėjosi Lietuvos praeitimi ir kalba. Teisės disciplinos jam sekėsi gerai – baigdamas gavo pirmojo laipsnio diplomą.

 

[[1897]] m. rudenį prasidėjo poeto politinis persekiojimas. [[Varšuva|Varšuvos]] prokuroras jam uždėjo mėnesį policinio arešto, Teisingumo [[ministras]] sustiprino bausmę iki mėnesio kalėjimo. P.Vaičaitis, prasikankinęs pusantrų metų ypatingoje [[policija|policijos]] priežiūroje be stipendijos ir privačių pamokų, [[1899]] m. [[vasario 3]] d. kartu su savo tėvu ir kitais sietyniečiais buvo nubaustas administracine tvarka. Atlikti bausmės iš Peterburgo jis turėjo vykti į [[Kalvarija|Kalvariją]]. Po to negalėjo gauti liudijimo apie nepriekaištingą elgesį, ir baigiamuosius egzaminus teko atidėti kitiems metams. Visa tai P.Vaičaitį be galo išvargino, išvedė iš pusiausvyros.