Hercegovina: Skirtumas tarp puslapio versijų

94 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
[[Vaizdas:Hercegovina.svg|thumb|250px|Hercegovina]]
 
'''Hercegovina''' arba '''Hercogovina''' (bosn. k. ''Херцеговина'' arba ''Hercegovina'') yra istorinis regionas Dinarų Alpėse, sudarantis pietinę [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] (''Bosna i Hercegovina'') valstybės dalį. Pavadinimas kilęs nuo „hercogo“ arba „hercogystės“. Didžiausias miestas ir regiono centras – [[Mostaras]], liūdnai pagarsėjęs po to, kai kroatų nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsųjį Osmanų laikų tiltą.
 
Vakarinėje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai, o rytinėje – serbai, palei [[Neretva|Neretvos]] upę gyvena bosniai, įskaitant [[Mostaras|Mostaro]], Koničiaus (''Konjic'')[[Konicas|Konico]] ir Stolac[[Stolacas|Stolaco]] miestus. Hercegovinos gyventojų tautinė sudėtis buvo marga tiek prieš Jugaslavijos karus, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, per kurį regione vyko masiniai „etniniai valymai“.
 
== Geografija ir klimatas ==
[[Image:Hercegovacko Neretvanski kanton.jpg|thumb|right|300px|Herzegovinos apylinkės]]
 
Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus [[Neretva|Neretvos upės]] slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.
 
Tikslią sieną tarp Hercegovinos ir Bosnijos nustatyti sunku, kadangi šios sritys dabar nesudaro atskirų politinių vienetų. Teritorija aplink Livną (''Livno'') osmanų laikais priklausė ne tuometiniam Hercegovinos sandžakui, bet Bosnijai, kas iki šiol atsispindi katalikų vyskupysčių ribose. Geografiniu požiūriu, sieną būtų galima brėžti per vandenskyros liniją tarp [[Dunojus|Dunojaus]] intakų ir [[Adrijos jūrosjūr]]os intakų (šiuo atveju Livnas patenka į Hercegoviną).
 
== Miestai ==
* [[Livnas]]
* [[Široki Brijegas]]
* [[Tomislavgradas]] (anksčiau DuvnoDuvnas)
* [[Trebinė]]
 
== Istorija ==
{{Vakarų Balkanų istorija}}
 
===ZahumljėZahumlė ir Travunija===
Kaip atskiras regionas Hercegovina ėmė formuotis tada, kai šioje vietoje serbų gentys sukūrė [[ZahumljėsZahumlės kunigaikštystė|ZahumljėsZahumlės]] ir [[Travunijos kunigaikštystė|Travunijos]] kunigaikštystes. Jas valdė kunigaikščiai, tituluojami županais. Šios kunigaikštystės egzistavo su pertrūkiais, kartais priklausydamos Bizantijai, Bosnijai ir [[Raška]]i. Vakarinė Hercegovinos dalis priklausė Kroatijos karalystei.
 
===Serbijos ir Bosnijos priklausomybėje===
XII a., gretimą Rašką valdant [[Nemaničiai|Nemaničių]] dinastijai, Travunija ir ZahumljėZahumlė galutinai aneksuotos šios valstybės, kuri ilgainiui peraugo į [[Serbijos imperija|Serbijos imperiją]].
 
Nuo [[1320-ųjų]] m., Serbijos imperijai nusilpus, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip [[Bosnijos karalystė]]. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi.
 
[[1448]] m. [[sausio 20]] d. FridrychuiFrydrichui III-jam siųstame dokumente Stjepan Vukčić Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Hum ir Primorjės valdovu ir Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (''Herzog'' vokiškai - kunigaikštis), dėl to šios žemės kiek vėliau pradėtos vadinti "hercogo" žemėmis arba Hercegovina.
 
===Osmanų priklausomybėje===
1482 m. Hercegovina buvo nugalėtaa Osmanų, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą.
 
[[1482]] m. HercegovinaHercegoviną buvonugalėjo nugalėtaa Osmanųosmanai, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą.
Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai ''Hersek'') [[sandžakas|sandžaką]] (turkiškai - provincija) su sostine [[Mostaras|Mostare]], kuris įėjo į Bosnijos [[pašalukas|pašaluką]]. Mostaro ir Srolac miestai vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Dubrovniko ir šalies gilumos. 1853 m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.
 
Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai ''Hersek'') [[sandžakas|sandžaką]] (turkiškai - provincija) su sostine [[Mostaras|Mostare]], kuris įėjo į Bosnijos [[pašalukas|pašaluką]]. Mostaro[[Mostaras]] ir Srolac miestai[[Stolacas]] vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp [[Dubrovnikas|Dubrovniko]] ir šalies gilumos. [[1853]] m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.
 
Hercegovina išbuvo osmanų rankose mažiau nei keturis šimtmečius.
 
===Austrijos priklausomybėje===
1878 m. Hercegoviną, kartu su Bosnija, okupavo [[Austrija-Vengrija]]. Tai sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki 1882 m.
 
[[1878]] m. Hercegoviną, kartu su Bosnija, okupavo [[Austrija-Vengrija]]. Tai sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki [[1882]] m.
Pagal Berlyno kongresą 1878 m. didžioji Hercegovinos dalis kaip Bosnijos-Hercegovinos dalis atiteko austrų-vengrų valdymui, o rytinė dalis - Juodkalnijai (ši dalis - Crnogorska Hercegovina - iki šiol priklauso Juodkalnijai).
 
Pagal Berlyno kongresą [[1878]] m. didžioji Hercegovinos dalis kaip Bosnijos-Hercegovinos dalis atiteko austrų-vengrų valdymui, o rytinė dalis - Juodkalnijai (ši dalis - Crnogorska Hercegovina - iki šiol priklauso Juodkalnijai[[Juodkalnija]]i).
 
===XX a.===
Nuo 1918 m. Hercegovina tapo [[Jugoslavijos karalystė]]s dalimi.
 
Nuo [[1918]] m. Hercegovina tapo [[Jugoslavijos karalystė]]s dalimi.
1941 m. okupuota Vokietijos kariuomenės. 1941 04 10-1945 05 06 nepriklausomos Kroatijos dalis.
 
[[1941]] m. okupuota Vokietijos kariuomenės. 1941 04 10-1945 05 06 nepriklausomos Kroatijos dalis.
 
Balkanų konflikto metu Hercegovina buvo vienas iš pagrindinių karo veiksmų teatrų. Iš čia 1991 m. buvo apšaudomas Dubrovnikas. 1992 m., kai kilo karas ir Bosnijoje, čia prasidėjo kruvini susidūrimai, iš pradžių tarp serbų iš vienos pusės ir bosnių bei kroatų iš kitos pusės. Vėliau, kai kroatų nacionalistai paskelbė Herceg-Bosna respubliką, prasidėjo kovos ir tarp kraotų su bosniais (musulmonais). Šių kovų metu, pvz., Stolac miestas praktiškai buvo sulygintas su žeme ir vykdomi "etniniai valymai". Mostaras buvo padalintas į bosnių rytinę ir kroatų vakarinę dalis. Ryšys tarp šių dalių buvo visiškai nutrauktas. Tik 2004 metų pradžioje Paddy Ashdowns spaudimo dėka priimti sprendimai miestą vėl padaryti vieningu valdymo vienetu, turinčiu ypatingą statusą ir griežtas saugumo sąlygas.
 
{{Vikižodynas|Hercegovina|no=T}}
 
[[Category:Bosnijos ir Hercegovinos istoriniai regionai]]
 
173 584

pakeitimai