Livonijos ordinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Image:Veliava.jpg|thumb|240px|Livonijos krašto vėliava]]

'''Vokiečių ordino Livonijos kraštas''' ({{lot|Domus Theutonicorum in Livonia}}, {{vok|Meistertum Livland}}) - Vokiečių ordino šaka, 1237-1561 m. gyvavusi [[Livonija|Livonijoje]]. Įkurta [[1237]] m. kaip [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] šaka dabartinės [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] žemėse, [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordinui]] pralaimėjus [[Saulės mūšis|Saulės mūšį]] ([[1236]]) ir nebesugebant toliau veikti savarankiškai. Iš pradžių buvo glaudžiai susijęs su savo centru [[Prūsija|Prūsijoje]], tačiau nusilpus Vokiečių ordinui, nuo XV a. vidurio iki pat išformavimo ([[1561]]) tvarkėsi savarankiškai.

 

==Valdymas==

Vokiečių ordino Livonijos žemei vadovavo [[krašto magistras]], renkamas iki gyvos galvos ir tvirtinamas [[Vokiečių ordino didysis magistras|Vokiečių ordino didžiojo magistro]]. Rezidavo [[Ryga|Rygoje]] ir [[Cėsys]]e. Magistro pavaduotojas buvo krašto maršalas (landmaršalas), atsakingas už Ordino kariuomenę. Krašto maršalo rezidencija buvo [[Sigulda|Siguldoje]]. Pilnateisiai Ordino nariai (kariai ir dvasininkai) vadinosi broliais. Jų skaičius svyravo nuo 400-500 (XIV-[[XVI amžius|XVI]] a.) iki 120-150 (XVI a. vidurys). Nepilnateisiais nariais buvo amatininkai ir tarnai. Ordino kariuomenę sudarė nariai su ginklanešiais (knechtais) ir vasalais. XV a. pradžioje kariuomenės dydis siekė 4000 žmonių.