Antanas Vilkutaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antanas Vilkutaitis-Keturakis''' ([[1864]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Gulbiniškiai|Gulbiniškiuose]] ([[Marijampolės rajonas|Marijampolės raj.]]) - [[1903]] m. [[kovo 17]] d. [[Petrapilis|Petrapilyje]]) -– inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas. [[Juozas Vilkutaitis|Juozo Vilkutaičio]] brolis.

Mokėsi [[Liudvinavas|Liudvinavo]] pradžios mokykloje, [[auksas|aukso]] medaliu baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės berniukų gimnaziją]]. Už gabumus gavęs 300 aukso rublių metinę stipendiją, [[1887]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] baigė [[Fizika|fizikos]] ir [[Matematika|matematikos]] mokslus ir supratęs, kad Lietuvoje gali negauti darbo, įstojo į tuo metu prestižinį Kelių institutą [[Petrapilis|Petrapilyje]], kur suartėjo su tenykščiais lietuviais. [[1891]] m. baigęs institutą, buvo paskirtas kelių inžinieriumi į [[Gruzija|Gruziją]], ten vadovavo [[geležinkelis|geležinkelio]] tiesimui.

Gyvendamas Užkaukazėje[[Užkaukazė]]je, neatsiribojo nuo Lietuvos problemų: skyrė nemažas sumas „[[Varpas (laikraštis)|Varpo„Varpo“]]" ir „[[Ūkininkas (laikraštis)|Ūkininko„Ūkininko“]]" leidimui, buvo [[1892]] m. įkurtos PeterburgoPetrapilio [[lietuviai|lietuvių]] ir [[žemaičiai|žemaičių]] labdaringosios draugijos narys. Turėjo fenomenalią atmintį, buvo labai išsilavinęs, plataus kultūrinio akiračio. Mokėjo daug kalbų (Lotynų [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Rusų kalba|rusų]]). Buvo bibliofilas, jįJį domino ir [[medicina]], [[kultūrologija]], [[filosofija]], reti ir vertingi leidiniai. Kaip ir daugelis to meto lietuvių kultūros veikėjų, buvo švietėjiškų demokratiškų pažiūrų. Straipsnius spausdino laikraščiuose „[[Aušra (laikraštis)|Aušra„Aušra“]]", „Varpas"„Varpas“, „Ūkininkas"„Ūkininkas“, „[[Vienybė lietuvninkų]]"“. Publicistiką vertino labiau nei grožinę kūrybą, yra parašęs ir periodikoje išspausdinęs keletą apsakymų, tačiau šie jo darbai neturėjo didesnės literatūrinės reikšmės.

Kartu su broliu [[Juozas Vilkutaitis|Juozu Vilkutaičiu]] [[1895]] m. parašė [[komedija|komediją]] „[[Amerika pirtyje]]“. [[Vincas Kudirka]] [[1893]] m. „[[Varpas (laikraštis)|Varpe„Varpe“]]” paskelbė konkursą lietuviškoms dramoms sukurti. Pirmasis atsiliepė [[Aleksandras Fromas-Gužutis]], o netrukus ir broliai Vilkutaičiai. Vincas Kudirka šį kūrinį nuvežė į [[Mintauja|Mintaują]] pas [[Jonas Jablonskis|Jablonskius]], kur drauge su šeimininkais jo klausėsi ir [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], [[Motiejus Lozoraitis]]. Buvo nutarta jį paskleisti po Lietuvą, lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų, kol pagaliau [[1899]] m. [[rugpjūčio 20]] d. šis spektaklis buvo viešai suvaidintas [[Palanga|Palangoje]], daržinėje, stovėjusioje ant [[Baltijos jūra|jūros]] kranto. Šį įvykį primena atminimo lenta prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros. [[Pjesė]] iš karto susilaukė didelio populiarumo ir suvaidino nemažą vaidmenį lietuviškojo [[teatras|teatro]] kūrimosi istorijoje.

Susirgęs nepagydoma liga, Užkaukazėje dirbo vos dešimt metų. [[1902]] m. buvo atleistas iš pareigų ir išvežtas gydyti į Petrapilį, kur 1903 m. mirė. Jo kapas neišlikęs.